Julius Kaupas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Julius Kaupas
Gimė: 1920 m. kovo 6 d.
Kaunas
Mirė: 1964 m. kovo 1 d. (43 metai)
Čikaga, JAV
Tėvas: Julius Kaupas
Motina: Emilija Gedgaudaitė-Kaupienė
Sutuoktinis(-ė): Dalia Galaunytė-Kaupienė
Vaikai:

Algis Kaupas

Veikla: gydytojas, rašytojas, eseistas, literatūros kritikas
Alma mater: 1944 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Julius Viktoras Kaupas (1920 m. kovo 6 d. Kaune1964 m. kovo 1 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos gydytojas, rašytojas, urbanistinės pasakos pradininkas lietuvių literatūroje, eseistas, literatūros kritikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19291938 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1939 m. baigė Kauno karo mokyklą. Lankėsi literatūros vakaruose, kur susipažino su poetu Henriku Nagiu. [1] 1944 m. baigė mediciną Vytauto Didžiojo universitete. Pirmuosius kūrinėlius publikavo 1943–1944 m. žurnale „Žiburėlis“, mėgo piešti. [2] Pasirašinėjo slapyvardžiu Coppelius.

1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1946 m. Tiubingeno universitete studijavo farmakologiją, medicinos daktaras. 19471949 m. Fribūro universitete studijavo filosofiją ir literatūrą, lankė V. K. Jonyno vadovaujamą Dailės ir amatų mokyklą. Redagavo akademinio jaunimo žurnalą „Šviesa“, aktyviai bendradarbiavo žurnaluose "Aidai" ir "Literatūros lankai", rašė literatūros kritikos straipsnius, redagavo knygas. 1948 m. išleista jo pirmoji knyga „Daktaras Kripštukas pragare.“ 1950 m. persikėlė į JAV, dirbo gydytoju psichiatru Altono ligoninėje. Sirgo cukralige, palaidotas Detroite.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė neoromantinių pasakų, kuriose ryški europietiškosios (Hansas Kristianas Andersenas, Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas, Oskaras Vaildas) pasakos tradicija. Pasakų kūrimo pagrindinis principas – fantazijos ir realybės dermė. Stebuklingi įvykiai vyksta Kaune, vaizduojamame su tikroviškomis detalėmis.

Novelėse (rinkinys „Saulėgrąžos mėnulio šviesoj“, neišspausdintas) atsisakoma istorijos fono ir realijų, jų centre – žmogaus egzistencija, kupina skaudžių išgyvenimų, tragiškų pajautų, būdingas psichologinis įžvalgumas. Veikėjai – svajotojai, į melancholiją linkę keistuoliai.

Kritikos straipsniuose pritarė lietuvių literatūros atvirumui modernizmo tendencijoms, vienas pirmųjų naudojo Zigmundo Froido ir Karlo Gustavo Jungo kategorijas, straipsnyje „Devyniabrolės“ interpretacija“ pasakos analizei taikė psichoanalitinį metodą. Novelių paskelbta anglų kalba. [3][4]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Daktaras Kripštukas pragare ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose, 1948 m.; Vilnius: Versus aureus, 2006. - 189 p. - ISBN 9955-699-11-6
  • Raštai. - Chicago: Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas, 1997.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juliaus Kaupo prisiminimas, gyvenimas, kūryba ir šeima, 2011-10-03
  2. Poetiškos Juliaus Kaupo pasakos apie Kauną
  3. Vytautas KazakevičiusJulius Kaupas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 270 psl.
  4. Laimutė Tidikytė. Julius Kaupas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 629 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Julius Kaupas: gyvenimas ir kūryba (sud. Laimutė Tidikytė) - Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. - 292 p. - ISBN 9955-475-67-6

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]