Julijonas Lindė-Dobilas
Julijonas Lindė-Dobilas (1872 m. lapkričio 15 d. Dovydai, Joniškėlio valsčius – 1934 m. gruodžio 2 d. Panevėžys) – Lietuvos rašytojas, kunigas, pedagogas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1898 m. baigė Kauno kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Kunigavo Latvijoje (Skaistkalnėje, Pilbergėje, Lyvberzėje, Alūkstoje), Varniuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą mokytojavo Jekaterinoslave (dab. Dnipras). Nuo 1922 m. Panevėžio gimnazijos mokytojas, nuo 1926 m. – direktorius. Su kitais įkūrė moksleivių sambūrį „Meno kuopa“ ir jam vadovavo.
Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausiame kūrinyje – romane „Blūdas, arba Lietuva buvusios Rusijos revoliucijos mete“ (1912 m. 2 leid. 1990 m.) – realistiškai vaizduojami 1905–1907 m. revoliucijos įvykiai, kritikuojama konservatyvioji dvasininkija. Tai pirmasis lietuvių psichologinis romanas. Sukūrė etinės problematikos dramas „Širdis neišturėjo“ (1921 m.) ir „Kur laimė?“ (1930 m.), apsakymų („Juodnugaris“, „Kūčios“, „Valiūtė“). Jo studija „Ar paseno Tenas: Jo „Meno filosofijos" kritika“ (1927 m.) sukėlė ginčų ir aštrią polemiką su J. Eretu. Parašė straipsnių apie literatūrą, estetiką, rašytojus. Publicistikai (rinkiniai „Į slėpiningąjį dvasios pasaulį“, išl. 1996 m.) būdinga filosofinė, kultūrologinė problematika, aukšto dvasinio polėkio apibendrinimai, intelektuali kalba.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Juozas Stonys. Julijonas Lindė-Dobilas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 402 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rapolas Šaltenis. Tarp dangaus ir žemės. Dobilo gyvenimo ir darbų pėdsakais: biografinė apybraiža. Vilnius: Vaga, 1990.
- Juozas Brazauskas. Skaisčios širdies žmogus – Julijonas Lindė-Dobilas: biografinė apybraiža. Panevėžys: D. Rudžio individuali įmonė, 2018.