Skaistkalnė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Skaistkalnė
latv. Skaistkalne
2008 07 16 5Skaiskalnė06.JPG
Skaistkalnės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia nuo Nemunėlio tilto

Skaistkalnė
56°23′0″N 24°39′0″E / 56.38333°N 24.65000°E / 56.38333; 24.65000 (Skaistkalnė)Koordinatės: 56°23′0″N 24°39′0″E / 56.38333°N 24.65000°E / 56.38333; 24.65000 (Skaistkalnė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas: Žiemgala Žiemgala
Savivaldybė: Vecumniekų savivaldybė
Valsčius: Skaistkalnės valsčius
Gyventojų (): 696

Skaistkalnė – (seniau vadinta Šemberga) gyvenvietė pietų Latvijoje, prie pat Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos prie Nemunėlio upės. Savivaldybės centras. Tiltas per Nemunėlį Sakiskalnę jungia su Lietuvos gyvenviete Germaniškiu. Skaistkalnėje yra trys parduotuvės, mokykla, estrada. Miestelį garsina Šembergo šventė, Kanapinės atlaidai per kuriuos apsilanko daug turistų ir gyventojų iš Germaniškio. Netoli yra gipso išteklių.

XIX a. pabaigoje Skaistkalnėje gyveno apie 200 žmonių. Vaistininku dirbo Otto Gotlieb Johan Mueller (žmona Tora Jadviga Matilda Vallem).

Skaistkalnės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1692 m., yra antroji pagal svarbą katalikų bažnyčia Latvijoje (pirmoji yra Agluonos katedra). Rūsiuose palaidoti dvarininkai Šembergai.

Skaistakalnėje 1754 m. gegužės 20 d. gimė vokiečių (Kurliandijos) rašytoja ir poetė Elisa von der Recke (Elisabeth-Charlotte-Constanze von der Recke).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaistkalnės vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1489 metais, kai Livonijos ordino magistras Johanas Freitagas fon Loringhofas paskyrė šią žemę Hermanui Šionbergui. Būtent iš jo ir kilo Skaistkalnės pavadinimas (Schönberg), kurį latviai vėliau pakeitė į latviškesnę Skaistkalnė.

Nuo 1660 metų minima pirmoji medinė bažnyčia. 1692 metais čia buvo pastatyta nauja bažnyčia ir vienuolynas, pagražintas Italijos baroko stiliaus. Nuo 1774 iki 1929 Skaistkalnės Dievo Motinos Šventovėje ir bažnyčioje tarnavo katalikų kunigai. Skaistkalnė tapo pagrindinis katalikybės centras Žiemgaloje. XX amžiaus pradžioje Skaistkalnėje buvo apie 500 gyventojų, daugiausia žydų. 1920 metais kaimas turėjo 39 namus ir 520 gyventojų. 1925 metais kaimas buvo apdovanotas tankaus kaimo statusu ir vokiškas vardas Šionbergas buvo pakeistas į Skaistkalnė.