Jonušas Modestas Sanguška
Jonušas Modestas Sanguška | |
---|---|
Sanguškos | |
Herbas „Pogon“ | |
Gimė | 1749 m. |
Mirė | 1806 m. (~57 metai) |
Tėvas | Povilas Karolis Sanguška |
Motina | Barbora Sanguška |
Sutuoktinis (-ė) | Karolina Godzka, Anelija Ledochovska |
Žymūs apdovanojimai | |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jonušas Modestas Sanguška (lenk. Janusz Modest Sanguszko, 1749–1806, Zaslavas) – Lenkijos kunigaikštis, Kremeneco seniūnas, Karūnos didysis sargybinis (nuo 1787 metų), Targovicos konfederacijos narys, Rusijos armijos generolas-poručikas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos didžiojo maršalkos, Ostrogiškių ordinato, kunigaikščio Povilo Karolio Sanguškos (1680–1750) jaunesnysis sūnus nuo trečios santuokos su Barboras Uršule Dunina (1718–1791). Jo vyresnysis įbrolis Jonušas Aleksandras buvo paskutinis Ostrogiškių ordinatas.
1775 m. gegužės 30 d. buvo apdovanotas Švento Stanislovo ordinu. 1787 m. kovo 15 d. iš paskutinio Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto rankų gavo Baltojo erelio ordiną.
1767 metais Jonušas Modestas Sanguška palaikė Radomo konfederaciją. 1787 metais gavo Karūnos didžiojo sargybinio pareigybę. 1792 metais dalyvavo Targovicos konfederacijoje. 1793 metais, po antro ATR padalijimo, kunigaikštis Jonušas Sanguška už atsidavimą Rusijai gavo generolo-poručiko laipsnį.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Buvo vedęs du kartus. 1773 metais pirma santuoka buvo su Karolina Godzka (1751–1804), 1778 metais suyuoktiniai išsiskyrė. Jo antroji žmona tapo Anelija Ledochovska (m. 1825), nuo santuokos su kuria turėjo du sūnus ir dvi dukteris:
- Klementina Sanguška, 1-mas vyras Vladislovas Ostrovskis, 2-as vyras Napoleonas Malachovskis
- Karolis (1779–1840)
- Konstantinas
- Barbora Sanguška
Buvo palaidotas Švento Jono krykštitojo bažnyčioje, Zaslave.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jerzy Dunin Borkowski. Almanach błękitny: genealogia żyjących rodów polskich. Lwów – Warszawa, 1908.