Jonušas Modestas Sanguška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jonušas Modestas Sanguška
Януш Модест Санґушко.jpg
Sanguškos
Herbas „Pogon“
Herbas „Pogon“
Gimė 1749 m.
Mirė 1806 m. (~57 metai)
Tėvas Povilas Karolis Sanguška
Motina Barbora Sanguška
Sutuoktinis (-ė) Karolina Godzka,
Anelija Ledochovska
Žymūs apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas
Baltojo erelio ordinas

Jonušas Modestas Sanguška (lenk. Janusz Modest Sanguszko, 17491806, Zaslavas) – Lenkijos kunigaikštis, Kremeneco seniūnas, Karūnos didysis sargybinis (nuo 1787 metų), Targovicos konfederacijos narys, Rusijos armijos generolas-poručikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonušo Modesto Sanguškos antroji žmona Anelija Ledochovska

Lietuvos didžiojo maršalkos, Ostrogiškių ordinato, kunigaikščio Povilo Karolio Sanguškos (16801750) jaunesnysis sūnus nuo trečios santuokos su Barboras Uršule Dunina (17181791). Jo vyresnysis įbrolis Jonušas Aleksandras buvo paskutinis Ostrogiškių ordinatas.

1775 m. gegužės 30 d. buvo apdovanotas Švento Stanislovo ordinu. 1787 m. kovo 15 d. iš paskutinio Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto rankų gavo Baltojo erelio ordiną.

1767 metais Jonušas Modestas Sanguška palaikė Radomo konfederaciją. 1787 metais gavo Karūnos didžiojo sargybinio pareigybę. 1792 metais dalyvavo Targovicos konfederacijoje. 1793 metais, po antro ATR padalijimo, kunigaikštis Jonušas Sanguška už atsidavimą Rusijai gavo generolo-poručiko laipsnį.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs du kartus. 1773 metais pirma santuoka buvo su Karolina Godzka (17511804), 1778 metais suyuoktiniai išsiskyrė. Jo antroji žmona tapo Anelija Ledochovska (m. 1825), nuo santuokos su kuria turėjo du sūnus ir dvi dukteris:

  • Klementina Sanguška, 1-mas vyras Vladislovas Ostrovskis, 2-as vyras Napoleonas Malachovskis
  • Karolis (1779–1840)
  • Konstantinas
  • Barbora Sanguška

Buvo palaidotas Švento Jono krykštitojo bažnyčioje, Zaslave.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jerzy Dunin Borkowski. Almanach błękitny: genealogia żyjących rodów polskich. Lwów – Warszawa, 1908.

Nuodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]