Jonas Lelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jonas Lelis
Gimė 1914 m. liepos 5 d.
Skaistgiriai, Pušaloto valsčius
Mirė 2011 m. (~97 metai)
Tėvas Ignas Lelis
Motina Anelė Stasiūnaitė-Lelienė
Veikla gydytojas dermatologas venerologas
Alma mater 1938 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Jonas Lelis (1914 m. liepos 5 d. Skaistgiriuose, Pušaloto valsčius – 2011 m.) – Lietuvos gydytojas dermatologas venerologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Skaistgirių pradžios mokyklą, Panevėžio berniukų gimnaziją. 19331938 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo mediciną. 1938–1946 m. dirbo gydytoju Šakiuose, Panevėžyje, Akmenėje, Ylakiuose. 1944 m. Vie­ti­nės rink­ti­nės gydytojas. 19461956 m. dirbo Dermatologijos ir venerologijos institute Vilniuje: 1946–1948 m. mokslinis bendradarbis ir LSSR sveikatos apsaugos ministerijos vyr. inspektorius kovai su odos ir veneros ligomis, 1948–1956 m. instituto direktorius. 1948–1994 m. dar ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas; nuo 1966 m. profesorius. 1963 m. medicinos mokslų daktaras. [1][2]

Studijuodamas VDU, buvo aktyvus studentų medikų korporacijos „Fraternitas Lituanica“ narys, dalyvavo 1991 m. atkuriant šią korporaciją Kauno medicinos akademijoje.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19781981 m. ištyrė ir aprašė autosominiu recesyviuoju būdu paveldimą ligą – hipohidrozinę ektoderminę displaziją, vadinamąjį Lelio sindromą. [3] Paskelbė daugiau kaip 300 moks­lo ir moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo straips­nių, 10 mo­nog­ra­fi­jų iš der­ma­to­lo­gi­jos ir ve­ne­ro­lo­gi­jos, me­di­ci­nos is­to­ri­jos, svei­ka­tos ap­sau­gos ir me­di­ci­nos ge­ne­ti­kos. Parašė beletristikos knygų, biografinę apybraižą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gonorėja. – Vilnius, 1954. – 12 p.
  • Odos priežiūra ir gydomoji kosmetika. – Vilnius, 1959. – 123 p.
  • Odos priežiūra ir gydomoji kosmetika. – Vilnius: Valstybinė polititinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – 126 p.: iliustr.
  • Raudonoji vilkligė: lupus erythematodes. – Vilnius: Mintis, 1965, 1969. – 152 p.
  • Blyškiosios pabaisos atradėjas Fricas Richardas Šaudinis: 100-osioms gimimo metinėms. – Vilnius: Mintis, 1971. – 101 p.: portr.
  • Venerinės ligos: mokymo priemonė. – Vilnius, 1977. – 30 p.
  • Paveldimos dermatozės ir sindromai. – Vilnius: Mokslas, 1981. – 157 p.: iliustr.
  • Ko vaikas verkia? : alerginė diatezė arba atopija. – Vilnius, 1983. – 33 p.
  • Odos ir venerinės ligos: vadovėlis (vienas autorių). – Vilnius: Mokslas, 1985. – 320 p.
  • Žodynininkas Antanas Lalis. – Vilnius: Agora, 1995. – 111 p.: iliustr. – ISBN 9986-633-05-2
  • Odos ir venerinių ligų atlasas (vienas autorių). – Kaunas: KMA leidykla, 1998. – 273 p.: iliustr. – ISBN 9986-451-29-9
  • Tragiškos ir komiškos miniatiūros: okupacijos meto gydytojo užrašai / iliustr. Vytautas Jurkūnas. – Vilnius: Agora, 1998. – 206 p.: iliustr. – ISBN 9986-633-20-6
  • Lotynų-lietuvių kalbų bendrybių žodynas: apie 10 000 žodžių. – Vilnius: Agora, 2002. – 351 p. – ISBN 9986-633-50-8
  • Mokiniai, mokytojai ir garsenybės: biografinės apybraižos. – Vilnius: Agora, 2003. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9986-633-63-X
  • Kur tie nameliai, kur takai…: tarpukario Lietuvą prisimenant. – Vilnius: Agora, 2012. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-633-87-7

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=L&sritis=B
  2. Jonas Lelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 505 psl.
  3. Jonas Lelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 713 psl.
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=160477