Jonas Gricius (1884)
Jonas Gricius (1884 m. rugpjūčio 27 d. Rimšiai, Papilės valsčius – 1963 m. lapkričio 12 d. Kaunas) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1913 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą ir buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1915 m. baigė Irkutsko karo mokyklą. 1918 m. grįžo į Lietuvą.
Nuo 1919 m. balandžio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1919 m. rugpjūčio mėn. 3-ojo pėstininkų pulko štabo viršininkas, nuo 1919 m. lapkričio mėn. bataliono vadas, nuo 1920 m. gegužės mėn. pulko vado padėjėjas (pavaduotojas), ėjo pulko vado pareigas. Dalyvavo kovose su Sovietinės Rusijos, Lenkijos kariuomenės daliniais. 1921 m. birželio mėn. paskirtas 3-osios pėstininkų divizijos štabo viršininku, nuo 1921 m. rugpjūčio mėn. Generalinio štabo viršininko pirmasis padėjėjas.
1922 m. spalio mėn. – 1923 m. lapkričio mėn., 1924 m. kovo – gegužės mėn. ir 1925 m. rugsėjo – spalio mėn. ėjo Vyriausiojo štabo viršininko pareigas. 1925 m. pulkininkas leitenantas. 1925 m. gegužės mėn. – 1926 m. rugpjūčio mėn. 3-osios karo apygardos viršininkas. Prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės kūrimo, Klaipėdos krašto išvadavimo. Nuo 1926 m. rugpjūčio mėn. Vyriausiojo štabo Administracinės valdybos viršininkas. Per 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmą nuo pareigų nušalintas. Nuo 1927 m. sausio 2 d. ypatingų reikalų karininkas prie Krašto apsaugos ministro. Nuo 1927 m. vasario mėn. atsargos karininkas. 1927–1928 ir 1937–1955 banko tarnautojas Kaune, 1928–1936 m. – Šakiuose.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1920 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
- 1926 m. II rūšies Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Tamašauskas, Vytautas Zabielskas, Jonas Gricius (1884). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 149 psl.