Johann Mattheson

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Johann Mattheson

Johann‘as Mattheson‘as (1681.09.28 Hamburgas – 1764.04.17 Hamburgas) vokiečių muzikologas, kompozitorius. Vaikystėje mokėsi dainavimo, griežti muzikos instrumentais. 1696–1705 m. dainavo Hamburgo operoje (sopranu, vėliau tenoru), 1699 m. čia debiutavo kaip kompozitorius, dirigavo jos spektakliams. Nuo 1704 m. tarnavo pas anglų pasiuntinį. Nuo 1715 m. Hamburgo katedros muzikos direktorius ir kanauninkas. Nuo 1719 m. Holšteino kunigaikščio  kapelmeisteris. Bendravo su G. F. Hendeliu, G. Ph. Telemanu. 1728 m. dėl kurtumo pasitraukė iš viešo muzikinio gyvenimo. Teoriniuose darbuose (kai kurie parašyti Aristokseno slapyvardžiu) nagrinėjo kompozicijos teoriją (polemizavo su J. Ph. Rameau, prieš jo harmonijos teoriją iškeldamas savo melodijos teoriją), muzikos pedagogiką (siekė muzikos teorijos ir istorijos dėstymo universitetuose), muzikos istoriją (bandė įvesti muzikos istorijos periodizaciją ir muzikos stilių sistematizaciją), estetiką (suformulavo svarbiausius afektų teorijos teiginius). Svarbiausi darbai – „Tobulas kapelmeisteris“ 1739 m.; „Triumfo arkos pagrindai“ 1740 m. Sukūrė 6 operas (jos turėjo įtakos G. F. Hendelio operoms), oratorijų, kantatų, zingšpylių, dainų, instrumentinių pjesių. Į vokiečių kalbą išvertė nemažai operų libretų.

Šaltiniai

• J. Antanavičius, etc. Klasikinės muzikos metraštis. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Lietuva. 2007