Jazatai

Jazatai (av. yazata-) iranėniškoje mitologijoje – dievybių, Ahūra Mazdos pagalbininkų, eilė. Ši sąvoka dar ikizoroastrinės kilmės (plg. vid. osetinų izaed). Senovės persų panteone Jazatus atitinka baga-. „Jaunojoje Avestoje“ į Jazatų sąrašą įtraukiami Mitra, Ardvisura Anahita, Veretragna, Machas ir kiti dievai, savo rangu nusileidžiantys Ahūra Mazdai ir Ameša Spentai. Jazatai neminimi Zaratustros „Gathose“, todėl manoma, kad jų įtraukimas į panteoną buvo duoklė liaudies tikėjimams.

Savo platesne reikšme Jazatai (kaip „dievybės, dangaus gyventojai“) apima ir Ahūra Mazdą bei Ameša Spentą.

Žodis yazata- reiškia „garbintinas, šventas“ ir kilęs iš šaknies yaz- („melsti, garbinti“; plg. skr. यज् = IAST: yaj- „melsti, garbinti“, sen. gr. ἅγιος „šventas“).