Jazatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jazatai (av. yazata-) iranėniškoje mitologijoje – dievybių, Ahūra Mazdos pagalbininkų, eilė. Ši sąvoka dar ikizoroastrinės kilmės (plg. vid. osetinų izaed). Senovės persų panteone Jazatus atitinka baga-. „Jaunojoje Avestoje“ į Jazatų sąrašą įtraukiami Mitra, Ardvisura Anahita, Veretragna, Machas ir kiti dievai, savo rangu nusileidžiantys Ahūra Mazdai ir Ameša Spentai. Jazatai neminimi ZaratustrosGathose“, todėl manoma, kad jų įtraukimas į panteoną buvo duoklė liaudies tikėjimams.

Savo platesne reikšme Jazatai (kaip „dievybės, dangaus gyventojai“) apima ir Ahūra Mazdą bei Ameša Spentą.[1]

Žodis yazata- reiškia „garbintinas, šventas“ ir kilęs iš šaknies yaz- („melsti, garbinti“; plg. skr. यज् = yaj- „melsti, garbinti“, sen. gr. ἅγιος „šventas“).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Язаты , Л. А. Лелеков – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.