Jaunimo stadionas
54°41′29″š. pl. 25°15′41″r. ilg. / 54.6913°š. pl. 25.2615°r. ilg.
| Jaunimo stadionas | |
|---|---|
| Vieta | |
| Atidarytas | 1949 m. |
| Uždarytas | apie 1975 m. |
| Paviršius | Žolė |
| Nuomininkai | „Raudonoji žvaigždė“ |
Jaunimo stadionas – buvęs stadionas Vilniaus miesto centre, dabartinių Seimo rūmų vietoje. Stadione vyko 2 Lietuvos futbolo taurės finalai (1955 ir 1956 m.).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stadionas pastatytas per 1948–1949 m., jį statyti padėjo vokiečių karo belaisviai,[1] taip pat jaunimas ir studentai.[2] 1957 m. gegužės 9 d. „Jaunimo“ stadione vyko LTSR aukščiausiosios lygos rungtynės tarp „Elfos“ ir „Raudonosios žvaigždės“ komandų. Rungtynių protokole nurodyta, kad rungtynes stebėjo 25 000 žiūrovų, nors tuo metu tribūnose tilpo perpus mažiau aistruolių.[3]
Panašiai buvo ir 1959 m. spalio 9 d., kai arbitras protokole nurodė, kad Jaunimo stadione rungtynėse tarp „Raudonosios žvaigždės“ ir „Statybininko“ komandų (4-1) buvo 15 000 žiūrovų. Tai menkai tikėtina, kadangi vidutiniškai į stadioną žiūrovų susirinkdavo 10 kartų mažiau. Be to, vargu ar tiek žmonių galėjo sutalpinti nedidelės medinės tribūnos.[4]
Apie 1975 m. stadionas buvo nugriautas ir jo vietoje pastatyti Seimo rūmai.
Finalai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Data | Turnyras | Rungtynės | Rezultatas |
|---|---|---|---|
| 1955-06-19 | 1955 m. Tiesos taurė | Kauno KPI – Plungės „Linų audiniai“ | 2–0 |
| 1956-10-28 | 1956 m. Tiesos taurė | Kauno „Raudonasis spalis“ – Vilniaus „Raudonoji žvaigždė“ | 3–0 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 58.
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 121 p.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 89
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 437.