Jao

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kinų mitologijos dievybė:
Jao
Užrašymas: Yáo
Žemiškasis vardas: Taotang (陶唐)
Klasė: Legendinis valdovas
Valdė: 23332234 m. pr. m. e.
Tėvai: Diku ir Čangi
Palikuonys: Dandžu, Ehuangė, Nujingė

Jao (tradiciniai rašmenys: 堯; supaprastinti rašmenys: 尧, Yáo), gyvenęs 23372258 m. pr. m. e.) – vienas iš legendinių Kinijos valdovų wu di Kito legendinio valdovo Diku sūnus.

Manoma, kad Jao, kaip ir Šun bei Ju, galėjo būti genčių junginio vadai pereinamuoju į patriarchatą periodu. Tradiciškai jie laikomi istoriniais asmenimis, tačiau šiuolaikiniai istorikai juos priskiria mitiniams.

Tapęs valdovu, Jao iš pradžių patikslino kalendorių. Pasakojama, kad į jo rūmus galėjo pakliūti kiekvienas, kuris turėjo pasiūlymų ar norėjo kaip nors papriekaištauti. Taip pat minima, kad Jao gyvenęs lūšnoje, maitinęsis prastu maistu ir dėvėjęs šiurkščius drabužius. Jei kas nors šalyje alkdavo, Jao laikydavęs save dėl to kaltu. Jao niekada nedarydavo svarbių sprendimų nepasitaręs su atskirų valdų vadais. Tačiau 61-aisiais Jao valdymo metais kraštą nuniokojo ilgai trukęs potvynis. Paskirtas asmuo nesugebėjo sutramdyti stichijos, tad jį nubaudė Jao įsūnis Šun, kuris po Jao mirties tapo nauju valdovu ir gavo į žmonas dvi Jao dukteris.

Jao išrado žaidimą weiqi, kitaip vadinamą Go.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]