Pereiti prie turinio

Janos įlanka

Koordinatės: 72°01′ š. pl. 136°49′ r. ilg. / 72.017°š. pl. 136.817°r. ilg. / 72.017; 136.817
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

72°01′ š. pl. 136°49′ r. ilg. / 72.017°š. pl. 136.817°r. ilg. / 72.017; 136.817

Įlankos padėtis

Janos įlanka (rus. Янский залив) – Laptevų jūros įlanka, įsiterpianti į Jakutijos šiaurines pakrantes. Iš rytų riboja Ebeliacho užutėkis, iš vakarų – Buor Chajos kyšulys. Didžiąją dalį įlankos pakrantės sudaro Janos upės delta, kurios plotas 10 200 km². Netoli kranto yra keletas salų: Jarokas, Makaras, Šelonės salos.[1] Pietryčiuose yra giliai į žemyną įsiterpęs Selenjacho užutėkis. Į Janos įlanką įteka Janos, Čondono, Selenjacho, Muksunuochos upės.

Įlanka laikosi užšalusi apie 9 mėnesius.

1712 m. rusų keliautojai Jakovas Permiakovas ir Merkurijus Vaginas šunų kinkiniu kirto užšalusią Janos įlanką (keliavo į Didžiąją Liachovo salą). 1892–1894 m. įlanką tyrinėjo Eduardas Tolis.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Янский. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904. (rus.)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Janos_įlanka&oldid=5910306"