Janīna Kursīte-Pakule
| Janina Kursytė-Pakulė | |
|---|---|
| |
| Gimimo vardas | Janīna Kursīte |
| Visas vardas | Janīna Kursīte-Pakule |
| Gimė | 1952 m. kovo 2 d. Arenduolė, Preilių rajonas |
| Gyven. vieta | Ryga |
| Tautybė | latvė |
| Vaikai | Māris Mičerevskis |
| Veikla | literatūrologė, kalbininkė, rašytoja, publicistė, politikė |
| Sritis | Latvių folkloras, mitologija, poezija |
| Organizacijos | Latvijos universitetas |
| Pareigos | profesorė |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktarė |
| Alma mater | Tartu universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Trijų žvaigždžių ordinas (2007 m.) | |
 Vikiteka |
Janīna Kursīte-Pakule |
Janina Kursytė-Pakulė (Janīna Kursīte-Pakule; g. 1952 m. kovo 2 d.) – Latvijos literatūrologė, kalbininkė, rašytoja, publicistė, politikė. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, Latvijos mokslų akademijos tikroji narė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jaunystėje žaidė rankinį, tapo Preilių rajono čempione. Baigė Lyvanių I vid. mokyklą. 1975 m. Tartu universitete baigė rusų kalbos ir literatūros studijas, 1976 m. studijavo Latvijos universiteto Filologijos fakultete.[1] 1978–1982 m. studijavo Latvijos Mokslų akademijos Literatūros, folkloro ir mokslų instituto aspirantūroje.
1975–2006 m. Janina Kursytė dirbo Latvijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute, dėstė Latvijos kultūros akademijoje, Latvijos universitete. 1996 m. gavo profesorės laipsnį. 1999–2007 m. Latvijos universiteto Filologijos fakulteto dekanė.
Savo tyrimuose daugiausia dėmesio skyrė latvių poezijai, mitologijai, folklorui, vėliau – kalbotyrai. Rengė folklorines ir etnografines ekspedicijas po visą Latviją ir kitas šalis.
2007 m. apdovanota Trijų žvaigždžių ordinu.[2]
Nuo 2006 m. Janina Kursytė-Pakulė – Saeimos narė. 2018 m. pateko jau 5 kadenciją iš eilės. Nacionalinio susivienijimo partijos narė.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Latviešu dzejas versifikācija 20. gadsimta sākumā“. Rīga, 1988.
- „Laikazīmes dzejā“. Rīga, 1988.
- „Raiņa dzejas poētika“. Rīga: Zinātne, 1996.
- „Latviešu folklora mītu spogulī“. Rīga: Zinātne, 1996.
- „Mītiskais literatūrā, folklorā un mākslā“. Rīga: Zinātne, 1999.
Žodynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Dzejas vārdnīca“. Rīga: Zinātne, 2002.
- „Neakadēmiskā latviešu valodas vārdnīca jeb Novadu vārdene“. Rīga: Madris, 2007.
- „Tautlietu vārdene“. Rīga: Nemateriālā kultūras mantojuma valsts aģentūra, 2010.
- „Virtuves vārdene“. SIA Rundas, 2012.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Latvijas enciklopēdija. 3. sējums. Rīga : Valērija Belokoņa izdevniecība. 2005. 580.
- ↑ [1][neveikianti nuoroda]