Jakob Jud
| Jakob Jud | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1882 m. sausio 12 d. Vengis, .svg){kind=small} Šveicarija
|
| Mirė | 1952 m. birželio 15 d. (70 metų) Zėlisbergas, Šveicarija
|
| Veikla | kalbininkas |
| Alma mater | Florencijos universitetas Ciuricho universitetas |
Jakobas Judas (vok. Jakob Jud, 1882 m. sausio 12 d. Vengis, Turgau, Šveicarija – 1952 m. birželio 15 d. Zėlisbergas, Uris, Šveicarija) – Šveicarijos kalbininkas, dialektologas, romanistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigęs mokslus Ciuricho universitete ir Paryžiaus bei Florencijos aukštosiose mokyklose nuo 1922 m. J. Judas Ciuriche ėjo romanų filologijos ir senosios prancūzų kalbos bei literatūros profesoriaus pareigas.[1] Pagrindiniai jo tyrimų objektai buvo italų, prancūzų ir retoromanų dialektologija, onomastika.
Veikiamas savo dėstytojo H. Morfo jis prisidėjo prie Ž. Žiljerono kalbinės geografijos pakraipos, teigiančios „žodžių ir daiktų“ (Wörter und Sachen) idėjas, todėl, be grynai kalbinių reiškinių, J. Judas tyrė kalbos ir kultūros sąveiką. Jis susitelkė į šios pakraipos tyrimus. Kartu su K. Jabergu sudarė aštuonių tomų Italijos ir Šveicarijos „žodžių ir daiktų“ žodyną (vok. Sprach- und Sachatlas Italiens und der Südschweiz, pranc. Atlas linguistique et ethnographique de l'Italie et de la Suisse méridionale, AIS), jis buvo leidžiamas 1928–1940 m. Prie šio veikalo kaip tyrėjai prisidėjo P. Šojermajeris, G. Rolfsas ir M. L. Vagneris.
J. Judas priešinosi Italijos fašistų iredentizmui, kuomet retoromanų kalba buvo klasifikuojama kaip italų kalbos tarmė, J. Judas iš kalbotyros pozicijų gynė retoromanų kalbos savarankiškumą.
Su A. Šteigeriu leido mokslinį žurnalą „Vox Romanica“.[2] Iš J. Judo mokinių žinomiausi R. Hocenkiocherlė ir F. Giozlingas.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jud, Jakob Historischen Lexikon der Schweiz, Nuoroda tikrinta 2021-09-25
- ↑ Vox romanica Romanische Forschungen – 100. Bd., H. 1/3, 1988, Nuoroda tikrinta 2021-09-25