Jacques Cartier
Išvaizda
Jacques Cartier | |
---|---|
Žakas Kartjė | |
Gimė | 1491 m. gruodžio 31 d. Sen Malo |
Mirė | 1557 m. rugsėjo 1 d. (65 metai) Sen Malo, Prancūzija |
Pareigos | navigatorius ir tyrinėtojas |
Vikiteka | Jacques Cartier |
Parašas | |
Žakas Kartjė (Jacques Cartier; 1491 m. gruodžio 31 d. Sen Malo – 1557 m. rugsėjo 1 d.) – pirmasis prancūzų keliautojas ir botanikas, tyrinėjęs Šiaurės Ameriką.[1] Jo pastangomis, atradus Šv. Lauryno įlanką ir upę, Prancūzija pradėjo Šiaurės Amerikos kolonizavimą.
Plaukiojimus aprašė manuskriptuose (originalai neišliko), tačiau kelionių dienoraščiai buvo publikuoti italų, anglų ir prancūzų kalbomis.[2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1491 m. Sen Malo,[3] šiaurės rytų Bretanės pakrantės uoste.
Tarp 1534 m. ir 1542 m. atliko tris ekspedicijas į Šiaurės Ameriką, ieškodamas šiaurės kelio į Aziją. Vienoje pirmųjų ekspedicijų Žakas Kartjė į Europą atvežė tujos medį, kurį vietiniai indėnai naudojo kaip vaistą nuo skorbuto.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Cartier Jacques (Žakas Kartjė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 724 psl.
- ↑ Jacques Cartier. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-21).
- ↑ Krikšto liudijimas nerastas, tačiau Kartjė savo amžių mažiausiai nurodė trijuose laiškuose. See Marcel Trudel, Histoire de la Nouvelle-France, Fides, vol. 1, p. 68.