Jūros priekrantės srovės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.
Diagrama vaizduoja išilginę srovę. 1-paplūdimys; 2-jūra; 3-išilginės srovės kryptis; 4-sklindančios bangos; 5-įkrantinis srautas; 6-nuokrantinis srautas

Jūros priekrantės srovės – srovės, daugiausia nulemtos gožtančių vėjinių bangų bei išilgai ir skersai kranto susidarančio bangų energijos gradiento. Šios srovės dažniausiai yra skirstomos į sroves, plūstančias išilgai kranto ir skersai kranto. Srovės pasižymi mažu greičiu, bet yra svarbios dėl vykdomos smėlio pernašos, kas nulemia povandeninio kranto šlaito vystymąsi.


Difuzinis grįžtamasis srautas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Difuzinis grįžtamasis srautas susidaro dėl vėjo ir bangų sukeltų vandens judesių, slėgio gradiento, banginės patvankos bei tankio skirtumų, susidarančių dėl temperatūros ir nešmenų kiekio netolygumo. Šios srovės yra nukreiptos jūros link. Difuzinis grįžtamasis srautas yra kompensacinis ir nuneša atgal į jūrą bangų atnešamus vandenis. Srovės yra plačios, todėl skiriasi nuo labiau koncentruotų atotrūkio srovių. Šios srovės aeronuotraukose matomos kaip drumsto vandens frontai, nukreipti jūros link. Greitis siekia apie 0,5 m/s.

Protrūkio srovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Protrūkio srovė susidaro, kai išilginė srovė sutinka fizinę kliūtį, pavyzdžiui, pusiasalį, iškyšulį, bangolaužį, priekrantės rifą, seklumą, ir nukrypsta jūros link. Tai koncentruotos, siauros jūros link nukreiptos srovės, besitęsiančios per visą gožos zoną. Labiausiai šios srovės išryškėja, kai ilgos ir aukštos bangos paplūdimyje suformuoja banginę patvanką. Šios srovės gali suformuoti „kanalą“ bei išlikti stabilios, kol nepasikeis bangavimo sąlygos. Vidutiniškai ši srovė plūsta 1,5 m/s greičiu.

Išilginė srovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išilginė srovė susidaro bangai pasiekiant krantą smailiu kampu. Sugožusi ir atsimušusi nuo dugno banga veikiant inercijos jėgai kyla tuo pačiu kampu šlaitu aukštyn, tačiau priešinga kryptimi veikianti sunkio jėga priverčia ją grįžti atgal. Vandens tekėjimas vyksta didžiausio nuolydžio kryptimi. Vanduo teka asimetrinėmis kreivėmis, primenančiomis paraboles. Didelis skaičius tokių bangų lemia priekrantinės srovės susidarymą, kurios kryptis sutampa su bangų kryptimi. Susidarius priekrantinei srovei priedugnėje bei vandens storymėje vyksta ir nešmenų pernaša. Srovės greitis priklauso nuo bangavimo sąlygų bei povandeninio šlaito mofometrijos. Stiprių audrų metu srovės greitis gali pasiekti 2,5 m/s.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]