Jūrinis akvariumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Namuose įrengtas jūrinis akvariumas

Jūrinis akvariumasakvariumas, kuriame laikomi jūrų ir vandenynų gyvūnai bei augalai. Šie akvariumai skirstomi į

Akvariumo laikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Jūriniai akvariumai eksploatuojami siekiant perkelti dalį koralinio rifo į uždarą ekosistemą, naudojant įvairius dirbtinus jūrinės gyvybės palaikymo įrenginius. Be estetinių tikslų taip pat akvariumai laikomi pažintiniais tikslais, kadangi jūrose, o ypatingai koraliniuose rifuose egzistuoja didžiausia gyvybės formų įvairovė. Išimtinais atvejais jūriniai akvariumai laikomi žuvų bei koralų reprodukcijai nelaisvėje, taip padidinant šių gyvūnų atsparumą stresui ir ligoms.

Įrengimas ir priežiūra[taisyti | redaguoti kodą]

Įrengiant jūrinius akvariumus dažnai naudojama keleto akvariumų sistema. Pagrindinis sistemos akvariumas įprastai yra vadinamasis vaizdo akvariumas, kuriame demonstruojamos žuvys, koralai bei kitos gyvybės formos. Filtrai bei kiti įrengimai dažnai dedami į papildomus akvariumus, šie akvariumai taip pat gali būti panaudojami nepageidautinoms, tačiau būtinoms ekosistemai gyvybės formoms laikyti (dumbliai, plėšrūs bestuburiai ir kt.).

Papildomi akvariumai[taisyti | redaguoti kodą]

Papildomi akvariumai, kitaip vadinami šuliniais (angl. sump), dažnai įrengiami po vaizdo akvariumu ir tarpusavyje sujungiami vandens srautu. Jūrinio akvariumo šulinyje įprastai talpinami būtini gyvybei palaikyti biologiniai, mechaniniai arba cheminiai filtrai, kadangi pagrindiniame akvariume dažnai tokia įranga netelpa. Filtravimo įrangą neretai patariama izoliuoti nuo pagrindinio akvariumo ir perkelti į kitą patalpą, dėl to kad didelis kiekis veikiančių vandens siurblių dažnai skleidžia triukšmus, viršijančius triukšmo normas gyvenamosiose patalpose.

Papildomos vandens talpos gali būti įrengiamos vandens keitimui, druskos tirpinimui, naujai įsigytų žuvų izoliavimui (kad į pagrindinį akvariumą atsitiktinai nebūtų perduodamos ligos), bei kitiems poreikiams.

Filtravimas ir vandens kokybė[taisyti | redaguoti kodą]

Proteinų išputintojas
Azoto ciklas akvariume

Esminiai jūrinio akvariumo filtravimo tikslai yra du - subalansuoti uždarą ekosistemą taip, kad ji kuo mažiau skirtųsi nuo natūralios, ir taip pat išlaikyti estetinį vaizdą pagrindiniame akvariume. Filtruojant akvariumo vandenį siekiama, kad ekosistemoje įvyktų uždaras azoto ciklas.

Cheminis filtravimas ir papildai[taisyti | redaguoti kodą]

Chemiškai filtruoti jūros vandenį dažniausiai naudojama aktyvuota anglis. Kai kurie specialistai aktyvuotą anglį priskiria prie mechaninių filtrų. Neretai akvariumo vanduo papildomai ozonuojamas, pilami įvairūs kalcio bei mikroelementų papildai, skatinantys koralų bei įvairių mikroorganizmų dauginimąsi.

Kad būtų užtikrinta pakankama koralams augti kalcio junginių koncentracija vandenyje, šių papildų naudojama daugiausiai. Paprastas būdas padidinti kalcio koncentraciją akvariumo vandenyje yra naudoti tirpių kalcio druskų (įprastai - kalcio chlorido) papildus. Jei akvariumo pH žemas dėl didesnio vandenyje ištirpusio anglies dvideginio kiekio, patartina mažomis dozėmis naudoti kalcio hidroksido tirpalą, tačiau reikia būti atsargiems, kadangi šios medžiagos tirpalo pH yra labai aukštas. Svarbu naudoti chemiškai grynas medžiagas, kadangi net ir mažiausia nepageidaujamų medžiagų koncentracija (pvz., vario, kurio druskos yra itin tirpios) gali būti mirtinai nuodinga akvariumo gyventojams.

Nuolatinis kalcio šaltinis akvariumui su gausia kietųjų koralų populiacija yra kalcio reaktorius. Įsigijus šį įrenginį pildyti jį reikia vidutiniškai kartą per metus, tuo tarpu jam veikiant, į akvariumą nuolatos tiekiamas pastovus kalcio kiekis. Šio įrenginio veikimo principas - naudojant maistinę angliarūgštę tirpinti kalcio karbonato užpildą ir mažomis dozėmis tiekti į akvariumą. Šis įrenginys dažniausiai komplektuojamas su angliarūgštės balionu bei vienu arba dvejais elektroniniais pH valdikliais. Naudojant kalcio reaktorių reikia atidžiai kontroliuoti akvariumo pH, kadangi iš reaktoriaus tiekiamas tirpalas dėl didelės CO2 koncentracijos yra rūgštinis ir jo perteklius gali išbalansuoti šarminę akvariumo terpę.

Mechaninis filtravimas[taisyti | redaguoti kodą]

Plačiausiai paplitę mechaniniai filtrai yra išputintojai (angl. skimmer). Šių filtrų pagalba iš vandens pašalinamos kenksmingos medžiagos, tokios kaip aminorūgštys ar proteinai, išsiskyrę puvimo metu. Šių filtrų veikimo principas yra vandens ir oro srovių maišymas, siekiant sudaryti vandens putas. Vėliau putos nukreipiamos į tam tikrą ertmę, kurioje kartu su putomis kaupiasi ir proteinai, kurių molekulės sudarytos iš hidrofobiškų bei hidrofiliškų junginių (pvz., riebalai ir cukrūs) ir dėl šių priežasčių jos yra tarsi "pagaunamos" putų oro burbuliukų sienelėse.

Mechaninei filtracijai taip pat naudojamos įvairaus akytumo kempinės, kurios sulaiko didesnes vandenyje esančias nešvarumų daleles. Tokios kempinės vėliau pradeda veikti kaip biologiniai filtrai, kai jas padengia bakterijų sluoksnis (žr. žemiau).

Biologinis filtravimas[taisyti | redaguoti kodą]

Biologinį filtravimą akvariume atlieka jūriniai dumbliai ir bakterijos. Jūriniai dumbliai praktikoje dažnai pašalinami iš vaizdo akvariumo, kadangi augdami konkuruoja su koralais ir gadina estetinį vaizdą. Tokiu atveju dumbliai talpinami specialiame papildomame akvariume, kuriame įrengiamas apšvietimas ir tokiu būdu akvariumo vanduo papildomas deguonimi (ypatingai naktį, kai pagrindiniame akvariume išjungiamas apšvietimas ir vandenyje pradeda kauptis angliarūgštė, nukrenta vandens pH), bei iš jo absorbuojami nitratai ir kitos medžiagos.

Pagrindinis, tačiau mažiausiai plika akimi regimas jūrinio akvariumo filtras yra bakterijos. Šios bakterijos skaidomos į keletą rūšių, pagal jų išskiriamus šalutinius produktus. Esant uždaram azoto ciklui akvariume gyvena ir veisiasi bakterijos, kurios dalyvauja puvimo procese ir išskiria amoniaką. Vėliau amoniakas kitų bakterijų paverčiamas nitritais, dar vėliau - nitratais, kuriuos anaerobai išskaido iki gryno azoto ir grąžina į atmosferą. Įprasta šių bakterijų veisimosi vieta akvariume yra gyvasis akmuo, todėl į akvariumą šio akmens patariama dėti kuo daugiau.

Apšvietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Jūrinio akvariumo apšvietimas turi būti ciklinis, tokiu būdu jame simuliuojama diena ir naktis. Jei akvariume gyvena tik žuvys, tokio akvariumo apšvietimas gali būti parenkamas vien pagal estetinį vaizdą. Tačiau jei akvariume laikomi bestuburiai gyvūnai (koralai ir kt.), tuomet akvariumui reikalingas intensyvus plataus šviesos spektro metalo halido ir fluorescentinių lempų apšvietimas, kurio pagalba būtų skatinamas mikrodumblių augimas ir daugumoje koralų simbiotiškai gyvenančių zooksantelių fotosintezė.

Idealiausias koralinio rifo apšvietimas yra natūrali saulės šviesa, kurios spalvinė temperatūra yra maždaug 5900 kelvinų. Praktika rodo, jog apšvietimo sistemos, kurių spalvinė temperatūra yra nuo 5000 iki 10 000 kelvinų geriausiai skatina augalų akvariumuose augimą. Kylant spektru aukščiau, spalvinės temperatūros virš 10 000 kelvinų dažnai itin smarkiai išryškina akvariumo gyventojų spalvas, o nuo apšvietimai nuo 14 000 iki 20 000 kelvinų skleidžia gilumo įspūdį suteikiančią mėlyną šviesą, kokią įprastai galima išvysti giliai po jūros paviršiumi.

Flora ir fauna[taisyti | redaguoti kodą]

Ugninis klounas (Amphiprion melanopus) burbulinėje aktinijoje (Entacmaea quadricolor)

Žuvys[taisyti | redaguoti kodą]

Dažnai jūriniuose akvariumuose laikomos tokios žuvys kaip Klarko jūrų klounai (Amphiprion ocellaris), zebrinės chirurgžuvės (Zebrasoma flavescens, Paracanthurus hepatus), "drugeliai" (Chaetodon auriga), "lapės" (Siganus vulpinus). Patyrę akvariumininkai augina "trigerius" (Odonus niger), liūtažuves (Pterois volitans), esant reikiamoms sąlygoms - ryklius (Chiloscyllium punctatum) bei daugelį kitų žuvų rūšių.

Koralai[taisyti | redaguoti kodą]

Akvariumuose paplitę minkšti koralai Xenia sp., Sinularia sp., Sarcophyton sp., taip pat įvairūs Acropora bei Montipora genties kietieji koralai. Dažnai dėl didelės įvairovės tikslūs koralų nomenklatūriniai pavadinimai būna nežinomi net patiems augintojams.

Vėžiagyviai ir bestuburiai[taisyti | redaguoti kodą]

Populiarūs vėžiagyviai tarp akvariumininkų - įvairios, dažniausiai Lysmata šeimos krevetės bei krabai - atsiskyrėliai (Calcinus elegans). Dažniausiai akvariume laikomas moliuskas - tridakna (Tridacna gigas). Jūrų klounai gyvena simbiozėje su įvairiomis aktinijomis, tačiau pradedančiajam akvariumininkui reikia nepamiršti, jog šie bestuburiai gali būti agresyvūs koralų, ypač kietųjų atžvilgiu.

Žinomi akvariumai[taisyti | redaguoti kodą]

Jūrinis akvariumas Londono akvariumų muziejuje

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]