Irma Randakevičienė

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Irma Randakevičienė
Gimimo vardas Irma Girniukaitytė
Gimė 1973 m. rugsėjo 13 d. (50 metų)
Panevėžys
Tėvas Romualdas Girniukaitis
Motina Genė–Vida Mickutė Girniukaitienė
Vaikai Arnas Randakevičius (g. 1994-06-11)
Veikla Teisininkė
Organizacijos Vilniaus miesto apylinkės teismas
Pareigos Teisėja
Išsilavinimas Teisės mokslų daktarė
Alma mater Vilniaus pedagoginis universitetas,
Vilniaus universitetas,
Mykolo Romerio universitetas

Irma Randakevičienė (g. 1973 m. rugsėjo 13 d. Panevėžyje)[1] – Lietuvos teisininkė, kraštotyrininkė, literatė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė statybininko Romualdo Girniukaičio ir medicinos sesers Vidos-Genės Mickutės–Girniukaitienės šeimoje.

Vaikystę praleido Anykščiuose ir pas senelę Anelę Mickienę Druskių (Kupiškio raj.) – Visėtiškių kaimuose (Anykščių raj.). 1980 m. pradėjo lankyti Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1991 m. baigė Anykščių 3-iąją vidurinę mokyklą.[2][3]

Mokslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991–1998 m. studijavo Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakultete, tapo gamtos mokslų bakalaure. 1999–2001 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete studijavo teisę, jį baigusi, tapo teisės magistre.[2]

2006–2008 m. studijavo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto doktorantūroje. Studijuodama doktorantūrą, buvo Baudžiamojo proceso teisės kurso dėstytoja.[1] 2008 m. apgynė disertaciją „Baudžiamojo proceso atnaujinimas“, tapo socialinių mokslų krypties teisės mokslų daktare.[2]

Nuo 2012 m. MRU Teisės fakulteto Baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės bakalaurinių darbų gynimo ir magistrinių darbų gynimo komisijų bei valstybinių egzaminų komisijos pirmininkė, MRU mokslo darbuotojų atestacijos komisijos narė.[2]

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998–1999 m. dirbo VšĮ „Santariškių klinikos“ administracijos sekretore, buvo vertėja.[2] 1999–2001 m. dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto padėjėja.

2001–2010 m. buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėja.

Nuo 2010 m. balandžio 16 d. dirba Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja.[1]

Dalyvavo ~20 valstybinių darbo grupių, ekspertų komisijų, rengusių teisinę bazę ir norminius dokumentus. 2007 m. Seimo Valdybos sprendimu Nr. 1384 sudarytos darbo grupės „Baudžiamojo proceso kodekso problemoms nagrinėti bei šio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui parengti“ narė. 2014 m. – Teisingumo ministro sudaryto Baudžiamojo kodekso priežiūros komiteto narė.[2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezijos rinktinės „Šiaurės eilės" viršeliai
Poezijos rinktinės „Šiaurės eilės" viršeliai

2013–2014 m. nuskanavo Izidoriaus Girčio išlikusį negatyvų archyvą,[4][5][6] kurį padovanojo Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniam muziejui bei bibliotekai[7] bei Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai.[8][9]

2013–2015 m. surado, išsaugojo, suskaitmenino Anykščių kraštui ~100 tūkst. senųjų fotografijų, t. y. dalį fotografo Povilo Jurkšto archyvo, dalį žymaus fotografo Algimanto Žižiūno archyvo, susijusio su Anykščiais, Vlado Žvirblio archyvą.[10][11]

2010 m. išleido romaną „Reanimacijos palata” (motinos 40-ies metų darbui medicinos sesele Anykščių ligoninėje atminti), leid. Tyto alba.[12]

Anykščių rajono literatų klubo „Marčiupys“ narė.[13] Poezija publikuota Anykščių literatų klubo „Marčiupys“ narių kūrybos sutelktinėse „Marčiupys. 2010“ (red. A Ražinskas ir R. Tulušienė) ir „Marčiupys. 2016“ (2016 m.). Nuo 2017 m. – Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narė. Vilniaus anykštėnų sambūrio ir šio sambūrio tarybos narė, nuo 2019 m. – šio sambūrio deleguota Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narė.[14]

2020 m. išleido poezijos rinktinę „Šiaurės eilės". Vilnius: „Petro ofsetas", 2020.[15][16][17]

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kasacinio teismo jurisprudencija I (1500 l., II ir III tomai, Teisinės informacijos centras, 2006–2009).
  • Baudžiamojo proceso uždavinynas (Justitia, 2006).
  • Baudžiamojo proceso dalyviai (bendraautoriai Raimundas Jurka ir Saulius Juzukonis, 2009).
  • Pagrindinės Europos Tarybos rekomendacijos baudžiamojo proceso srityje (bendraautoriai Raimundas Jurka ir Svetlana Melničenko; Eugrimas, 2006).
  • Sąžiningas baudžiamasis procesas: probleminiai aspektai (su kitais, 2009).[18]

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Kanauninką Petrą Raudą prisiminus“,2017.[19]
  • „Dviejų gimnazijų šviesoje“,2017.[20]
  • „Užupio kapinių fotografė. Manieji Bernardinai“, 2018.[21]
  • „XIX amžiaus Vilniaus moterys: Ieva ir jos sandoriai“, 2018.[22]
  • „Kai metalas rankose skamba kaip muzika“,2018.[23]
  • „Trys recenzijos trims poezijos „Oskarams“.“, 2018.[24]
  • „Ką kalba metrikai apie XIX amžiaus Vilniaus šviesuomenę“, 2018.[25]
  • „1863 m. sukilimas Trakų apskrityje ir politinių bylų tyrimai“, 2018.[26]
  • „Kaip dr. Jonas Basanavičius ir Martynas Yčas keliavo į Ameriką rinkti lėšų Tautos namams“, 2018.[27]
  • „Trakų Jodkovskiai“, 2018.[28]
  • „Vološynų paslaptys“, 2018.[29]
  • „XVIII a. Jieznas bažnytiniuose metrikuose“, 2018.[30]
  • „Bajoras Vincentas Bočkovskis – nekilnojamojo turto prekybos ekspertas XIX amžiuje“, 2018.[31]
  • „Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik“, 2018.[32]
  • „Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik. II dalis (tęsinys)“, 2018.[33]
  • „Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik. III dalis (tęsinys)“, 2019.[34]
  • „Stanislovo Moravskio pasakojimų pėdsakais“, 2019.[35]
  • „Jiezno Bieliauskai kaip Trakų Bieliauskų atstovai. Pirmieji Bieliauskų paminėjimai istoriniuose šaltiniuose“, 2019.[36]
  • „XVIII amžiaus Astravo bažnytiniai metrikai kaip Jiezno metrikinių knygų veidrodis“, 2019.[37]
  • „Dar šiek tiek apie kunigaikščius Vitgenšteinus ir Verkių rūmus. Verkių rūmai 1851 metų inventoriniuose dokumentuose“, 2019.[38]
  • „Vilniaus Poznanskiai XIX amžiuje“, 2019.[39]
  • „Bartuševičiai, vieni 1863 m. sukilimo Trakų apskrityje, organizatorių“, 2019.[40]
  • „Gyvenimai, likę po vandeniu“, 2019.[41]
  • „1863 metų sukilimo represija – politiniai sekimai“, 2019.[42]
  • „Heraldika ir Lietuvos bajorijos naudoti herbai (1)“, 2019.[43]
  • „Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (II dalis)“, 2020.[44]
  • „Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (III dalis)“, 2020.[45]
  • „Vilnius ir akademinis jaunimas 1831 m. sukilimo priešaušryje“, 2020.[46], [47]
  • „Apie XIX a. pradžios Vilniaus akademinį jaunimą ir romantizmą", 2020.[48]
  • „Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų – lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogol”, 2020.[49]
  • Apie rašytojo Henriko Senkevičiaus sąsajas su Onuškiu ir Trakais, 2020.[50]
  • XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Pirkliai Fiorentiniai ir jų giminystės ryšiai, 2021.[51]
  • Apie Vilniaus arkikatedros architektą Lauryną Montrimą Gucevičių ir jo giminę.[52]
  • XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Piaseckiai ir Zdanavičiai, 2021.[53]
  • XIX a. Vilniaus gyventojai. Baronai Pilar fon Pilchau ir jų giminystės ryšiai, 2021.[54][55]
  • XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Geroldo herbo Tovianskiai ir jų giminystės ryšiai.[56]
  • XIX a. Vilniaus ir Abromiškių bei Dembinos dvarų gyventojai Kolovratai – de Raesai ir jų giminystės ryšiai.[57][58]
  • XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Keli patikslinantys štrichai 18-oje Stanislovo Moniuškos gyvenimo metų Vilniuje bei Miuleriai.[59]
  • Šiek tiek tikslesnių detalių apie dailininko Kanuto Rusecko giminystės ryšius, 2021.[60]
  • Apie dailininko Adomo Mendziblockio giminystės ryšius ir jo vilnietiškas šaknis, 2021.[61]
  • Apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniaus dailininką Jurgį Jodkovskį, 2022.[62]
  • Šiek tiek patikslinančių detalių apie XIX a. Vilniaus skulptorių ir drožėją Vincentą Balzukevičių, 2022.[63]
  • Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą, 2022.[64]
  • Broliai Adolfas, Eustachijus ir Romualdas Januškevičiai – 1831 m. sukilėliai, jų sąsajos su Vilniumi ir gyvenimo metai, 2023.[65]
  • Apie gudų klasiką Vincentą Duniną-Marcinkevičių, 2023.[66]
  • Įdomios istorijos. XIX a. Vilniuje gimęs gydytojas, pirmasis pritaikęs linksminančiąsias dujas medicinoje, 2023.[67]
  • Gražiausio Vilniaus Bernardinų kapinių paminklo šeimos istorija, 2023.[68]
  • Apie XIX a. pradžios Vilniaus katedros varpinės laikrodininko Juozapo Bergmano šeimą ir palikuonis, 2023.[69]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 teismai.lt Archyvuota kopija 2019-06-02 iš Wayback Machine projekto. Teisėjų biografijos
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 anykstenai.lt Anykštėnų biografijų žinynas. Irma RANDAKEVIČIENĖ
  3. ↑ Linas Bitvinskas. Teisėja gyvenime mėgsta kaitą, 2020. „Šilelis", Nr. 32 (1252). [1] Archyvuota kopija 2020-09-29 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Tautvydas Kontrimavičius. Svetimo laiko vaikas.//Aukštaitiškas formatas. Nr.3(61), 2014.
  5. ↑ Birutė Venteraitienė Menotyrininkas Tomas Ivanauskas supažindino anykštėnus su fotografo Izidoriaus Girčio prieškarinėmis nuotraukomis, anyksciuvb.lt
  6. ↑ Jonas Junevičius. Įamžino Izidoriaus Girčio atminimą. anyksta.lt
  7. ↑ Airinė Šerelytė, Živilė Navickaitė-Babkin Smetonos fotografo palikimą suradusi teisėja: norėčiau, kad tas nuotraukas įvertintų profesionalai 2014 m. balandžio 19 d. delfi.lt
  8. ↑ Anykščių krašto metraštininko I. Girčio fotografijų archyvas perduotas Anykščių viešajai bibliotekai 2017-07-26
  9. ↑ Atminimo kambarys primins legendinį fotografą/ anyksta.lt
  10. ↑ Raimondas Guobis Aš nemokytas, aš viską iš savęs…, butenai.lt
  11. ↑ Asta Medinienė. Senos fotografijos prisikelia naujam gyvenimui, 2017-11-02.
  12. ↑ Gintarė Jankauskienė, TEISMAI.LT. Teisėja, kuriai rūpi šiuolaikinio žmogaus likimas. [2], [3] Archyvuota kopija 2021-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Airinė Šerelytė, Živilė Navickaitė-Babkin A. Smetonos fotografo palikimą suradusi teisėja: norėčiau, kad tas nuotraukas įvertintų profesionalai delfi.lt
  14. ↑ Irmos Randakevičienės biografija, skelbta Pasaulio anykštėnų interneto svetainėje. [4]
  15. ↑ Gerosknygos.lt svetainėje pateikta informacija. [5]
  16. ↑ Martyno Mažvydo bibliotekos pateikta informacija [6]
  17. ↑ Kraštietės dovana Anykščių viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams, 2020. [7]
  18. ↑ knygos.lt
  19. ↑ Skelbta svetainėje „Bernardinai.lt“, 2017-10-04; taip pat „Voruta.lt“, 2017-10-05.[8], [9].
  20. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2017-10-27, taip pat Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, 2018-09-29 Nr. 9 (851), ISNN 1392-0677; 2018-10-27, Nr. 10 (852), ISNN 1392-0677.[10], [11], [12].
  21. ↑ Skelbta svetainėje „Bernardinai.lt“, 2018-12-07; taip pat „Voruta.lt“, 2018-05-07.[13], [14].
  22. ↑ Skelbta svetainėje „Bernardinai.lt“, 2018-06-04. [15].
  23. ↑ Skelbta žurnale „Naujoji Romuva“, 2018. Nr. 1 (602), p.36-40.[16].
  24. ↑ Skelbta žurnale „Naujoji Romuva“. 2018 Nr. 3 (604), l. 84-88.[17].
  25. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2018-08-21, taip pat Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, 2019-02-23, Nr. 2 (856), ISNN 1392-0677.[18], [19].
  26. ↑ Skelbta Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, 2018-08-25, Nr. 8 (850), ISSN 1392-0677.[20].
  27. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2018-10-26, taip pat Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, 2019-03-30, Nr. 3 (857). ISSN 1392-0677, 2019-04-27. Nr. 4 (858), ISSN 1392-0677.[21], [22], [23].
  28. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2018-10-23.[24].
  29. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2018-11-06.[25], taip pat Lietuvos istorijos žurnale „Voruta“, Nr. 1 (867), 2020 m. kovas, p. 45-50. ISSN 1392-0677].
  30. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2018-09-26.[26].
  31. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2018-12-07.[27].
  32. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2018-12-19.[28].
  33. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2018-12-27.[29].
  34. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2019-02-04.[30].
  35. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2019-02-25.[31].
  36. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2019-03-18, taip pat taip pat Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, 2019-05-25, Nr. 5(859), ISSN 1392-0677, 2019-06-29, Nr. 6 (860), ISSN.1392-0677, 2019-07-27, Nr. 7(861). ISSN.1392-0677.[32], [33], [34], [35].
  37. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2019-02-17.[36].
  38. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2019-03-26.[37].
  39. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2019-04-18.[38].
  40. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2019-05-09.[39].
  41. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2019-06-12.[40].
  42. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2019-08-17. [41].
  43. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2019-12-10. [42].
  44. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2020-01-07.[43].
  45. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2020-01-13.[44].
  46. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2020-04-17.[45]
  47. ↑ Skelbta svetainėje „Lietuvos sąjūdis.lt. [46].
  48. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2020-04-27. [47]
  49. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2020-05-27. [48]
  50. ↑ Skelbta laikraštyje „Trakų žemė“, 2020-11-27 Nr. 48(1150) ir 2020-12-04 Nr. 49(1151).
  51. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2021-05-16. [49]
  52. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2021-05-21. [50]
  53. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta", 2021-06-19. [51]
  54. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta", 2021-06-29. [52]
  55. ↑ Lietuvos istorijos žurnalas „Voruta" Nr. 1 (879), 2023 m.
  56. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt"; 2021-07-26. [53]
  57. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt, 2021-08-15. [54]
  58. ↑ Lietuvos istorijos žurnalas „Voruta", Nr. 2; 2023, Nr.3]
  59. ↑ Skelbta svetainėje „"Voruta.lt", 2021-08-28. [55]
  60. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt". [56]
  61. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt". [57]
  62. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt". [58]
  63. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt". [59]
  64. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt". [60]
  65. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt", 2023-08-04. [61]
  66. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt", 2023-08-30. [62]
  67. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt" , 2023. [63]
  68. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt", 2023. [64]
  69. ↑ Skelbta svetainėje „Voruta.lt", 2023. [65]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Irma_Randakevičienė&oldid=7127962"