Irano ginkluotosios pajėgos
| Irano Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos نيروهای مسلح جمهوری اسلامی ايران | |
|---|---|
 Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo logotipas | |
| Pajėgų rūšys |  Irano Islamo Respublikos armija
|
| Štabo būstinė | Khatam-al Anbiya centrinė būstinė, Teheranas |
| Vadovybė | |
| Vyriausiasis kariuomenės vadas | Ajatola Ali Chamenėjus |
| Gynybos ministras | Brig. gen. Mohammad Reza-Gharaei Ashtiani |
| Generalinio štabo vadas | Gen. maj. Mohammad Bagheri |
| Žmogiškieji resursai | |
| Amžius | 18 |
| Privalomoji tarnyba (šauktiniai) |
Taip (trukmė – 2 m.) |
| Aktyvus personalas |
610 000[1] (8 vieta pasaulyje) |
| Rezervo dydis | 350 000[1] |
| Finansinės išlaidos | |
| Biudžetas | 25 mlrd. $ (2022)[2] |
| Proc. nuo BVP | 2,5 % (2022)[2] |
| Karinė pramonė | |
| Vietiniai tiekėjai |
|
| Užsienio tiekėjai | |
| Susiję straipsniai | |
| Istorija | Irano–Irako karas Sirijos pilietinis karas |
| Kariniai laipsniai | Irano kariniai laipsniai |
Irano Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos (pers. نيروهای مسلح جمهوری اسلامی ايران = Nīrūhā-ye Mosallah-e Jomhūri-ye Eslāmi-ye Īrān) – jungtinės Irano karinės pajėgos, kurias sudaro armija (Artesh), Islamo revoliucinė gvardija (Sepāh) ir teisėsaugos pajėgos.
Personalas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2003 m. sausumos pajėgas sudarė 12 aktyviųjų, 1 oro desantinė, 1 specialiųjų pajėgų divizija, 1 logistikos brigada, 1 pakrantės gynybos grupė.
Sausumos pajėgos (320 000 žm.) turėjo 1425 tankus, 1170 šarvuotųjų kovos mašinų, 2070 antžeminės (255 savaeigius, 1815 velkamųjų), 887 zenitinės artilerijos pabūklus, 325 reaktyvines salvines ugnies sistemas, 895 raketų žemė–oras leidimo įrenginius, 60 atakos sraigtasparnių. Karinės jūrų pajėgos (20 000 žm.) – 5 povandeniniai, apie 60 pakrantės ir patrulinių laivų, 3 fregatos. Pagrindinės karinės jūrų bazės: Bandari Abbasas, Bušehras, Čah Baharas.
Karinės oro pajėgos (30 000 žm. bei priešlėktuvinė gynyba – 15 000 žm.) turėjo 220 kovos lėktuvų, apie 60 sraigtasparnių. Ginkluotųjų pajėgų rezervas – apie 350 000 žmonių.
Revoliucinės gvardijos korpuse tarnavo apie 125 000 (100 000 sausumos pajėgų, 20 000 karinio jūrų laivyno, 5000 jūrų pėstininkų; korpusas 1997 m. turėjo apie 1000 tankų, daugiau kaip 1000 šarvuotųjų kovos mašinų, daugiau kaip 3000 artilerijos pabūklų), sukarintoje Basidžo grupuotėje – apie 300 000, prie Vidaus reikalų ministerijos – daugiau kaip 40 000 žmonių. Karinės išlaidos – 17,4 mlrd. $, 3,8 % nuo BVP (2019).
Biudžetas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Irano gynybos biudžetas 2019 m. siekė 17,4 mlrd. $[5]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 IISS 2020, p. 349.
- ↑ 2,0 2,1 Tian, Nan; Fleurant, Aude; Kuimova, Alexandra; Wezeman, Pieter D.; Wezeman, Siemon T. (2022-04-24). „Trends in World Military Expenditure, 2021“ (PDF). Stockholm International Peace Research Institute. Suarchyvuota iš originalo 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-04-25.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Iran Military Power: Ensuring Regime Survival and Securing Regional Dominance, Defense Intelligence Agency, August 2019, p. 90, DIA-Q-00055-A, ISBN 978-0-16-095157-2
- ↑ Iran inaugurates new drone production line in Tajikistan, The Washington Post, 17 May 2022
- ↑ IISS 2020, p. 348.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- IISS (2020). The Military Balance 2020. Routledge. ISBN 978-0367466398.