Intifada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Intifados plakatas (1990 m.)

Intifada (arab. نتفاضة intifāḍah) – maištas ar sukilimas, pasipriešinimo judėjimas. Tai pagrindinė šiuolaikinės arabų kalbos sąvoka, apibūdinanti teisėtą sukilimą prieš priespaudą.[1]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Intifada“ pažodžiui reiškia daiktavardį „drebulys“,[2][3] kuris kildinamas iš arabiško termino „nafada“, reiškiančio „purtyti“, „nusikratyti“[2] (kaip sušlapęs šuo nusipurto vandenį ar žmogus nukrato purvą nuo batų).[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Intifados sąvoka pirmą kartą buvo pavartota 1952 m. Irako karalystėje, kai socialistų ir komunistų grupuotės, įkvėptos 1952 m. Egipto revoliucijos, išėjo į gatves protestuoti prieš Hašemitų monarchijos režimą.

Ši koncepcija buvo priimta šiuolaikinės Vakarų Sacharos teritorijoje per Zemlos intifadą 1970-aisiais, palaipsniui išstumiant Ispanijos pajėgas. Vakarų Sacharos konfliktas buvo siejamas su pirmąja ir antrąja sahravių intifadomis – sahravių aktyvistų protestais dėl nepriklausomybės Maroko kontroliuojamuose rajonuose Vakarų Sacharoje 19992004 m., galiausiai – protestais Gdeim Izik vietovėje 2011 m.

Palestinos kontekste šis žodis reiškė bandymus „nusikratyti“ Izraelio okupacijos Gazos Ruože ir Vakarų Krante per Pirmąją ir Antrąją intifadas. Iš pradžių tai buvo siejama su „agresyvaus nesmurtinio pasipriešinimo“ terminu,[2] kurį rinkosi palestiniečių studentai 1980–ųjų kovose kaip nesmurtinį, mažiau konfrontuojantį su ankstesne karine retorika.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ute Meinel, Die Intifada im Ölscheichtum Bahrain: Hintergründe des Aufbegehrens von 1994-1998, LIT Verlag Münster, 2003 p.10: 'Der Begriff der Intifada, der die Vorstellung eines legitimen Ausbebegehrens gegen Unterdrückung enthält, ist gegenwärtig ein Schlüsselbegriff in der arabischen Welt, von dem eine grosse emotionale Anziehungskraft ausgeht.'
  2. 2,0 2,1 2,2 Mary K.Roberson, 'Birth, Transformation, and Death of Refugee Identity: Women and Girls of the Intifada,' in Ellen Cole,Esther D Rothblum,Oliva M Espin (eds.) Refugee Women and Their Mental Health: Shattered Societies, Shattered Lives, Routledge, 2013 p.42.
  3. Ellen Canterow, 'Beita,' in Zachary Lockman, Joel Beinin, (eds), Intifada: The Palestinian Uprising Against Israeli Occupation, South End Press, 1989 pp.81-98 p.81
  4. 4,0 4,1 Mary Elizabeth King, A Quiet Revolution: The First Palestinian Intifada and Nonviolent Resistance, Nation Books 2007 p.208

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]