Internuncijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Internuncijus (lot. internuntius) – antrojo rango Popiežiaus pasiuntinys valstybėje, kurioje dėl esamos situacijos nereikalingas nuncijus.[1]

Anksčiau taip pat buvo vadinamas Austrijos pasiuntinys Konstantinopolyje, kadangi Austrija ir Osmanų imperija buvo sudariusios paliaubas ir todėl turėjo tik vieną nepaprastąjį pasiuntinį.

Internuncijaus terminas šiuo metu vartojamas itin retai (diplomatijos istorijos kontekste).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Romualdas Zdanys. Internuncijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 177 psl.