Interesų grupė
Interesų grupė – piliečių grupė, organizuota tam, kad paveiktų vyriausybės sprendimus.[1]
Pagal organizuotumą interesų grupės skirstomos į keturias grupes:[1]
- Anoniminės interesų grupės (neorganizuotos, susiburia spontaniškai, trumpam)
- Neasocijuotos interesų grupės (neorganizuotos, susideda iš žmonių, kurie turi bendrus interesus)
- Institucinės interesų grupės (susiformuoja vyriausybėje ir jos institucijose)
- Asocijuotos interesų grupės (organizuotos pačių piliečių)
Skiriami du pagrindiniai atvejai, kaip interesų grupės veikia vyriausybės politiką: pliuralizmas ir korporatyvizmas.[2] Pliuralizmo atveju interesų grupės konkuruoja dėl įtakos vyriausybei.[2] Korporatyvizmo atveju vyriausybė įpareigojama atsižvelgti į interesų grupes.[2]
Pliuralizmo atveju yra skiriami keli pagrindiniai interesų grupių veiklos metodai:[2]
- Dalyvavimas rinkiminėse kampanijose
- Ekonominis spaudimas
- Kampanijos žiniasklaidoje
- Informacijos kontrolė
- Jėgos panaudojimas
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, ISBN 9986-442-55-9, 140-145 psl.
- 1 2 3 4 Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, ISBN 9986-442-55-9, 146-151 psl.
 |
Šis su politologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |