Igoris Četverikovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Igoris Četverikovas (rus. Игорь Вячеславович Четвериков; 1904 m. sausio 25 d. (Kuzneckas, Saratovo gubernija) – 1987 m.) – tarybinis aviakonstruktorius, technikos mokslų kandidatas (1951 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

I. Četverikovas gimė 1904 m. sausio 25 d. Saratovo gubernijoje. Nuo 16 m. dirbo Volgos upės garlaiviuose kūriku.

1926 m. baigė Saratovo universiteto darbininkų fakultetą, o 1928 m. – Leningrado Susisiekimo kelių inžinierių instituto Lėktuvų gamybos skyrių.

Nuo 1928 m. dirbo D. Grigorovičiaus OKB, kur vykdė mokomojo biplano MU-2 statinius ir skraidymo bandymus. Grigorovičių areštavus dirbo P. Rišaro konstravimo biure. P. Rišarui išvykus iš TSRS buvo pervestas į CAGI instituto CKB, kur vadovavo Jūrų skyriui. 1932 m. I. Četverikovo sukurto MDR-3 bandymai buvo nutraukti. 1933 m. Četverikovo vietą užėmė G. Berijevas.

1933 m. ima dirbti Civilinės aviacijos Mokslinio tyrimo instituto Gliserių ir aerorogių kūrimo skyriuje. 1931935 m. jis sukūrė du lengvosios skraidančiis valties variantus – denio lėktuvą OSGA-101 ir lėktuvą povandeniniam laivui SPL. 1935 m. SPL dalyvavo aviacijos parodoje Milane, o 1937 m. juo buvo pasiekti keli pasaulio rekordai.
1936 m. I. Četverikovas baigė kurti arktinį žvalgybos lėktuvą ARK-3. Vėliau pagal ARK-3 buvo sukurta skraidanti valtis MDR-6 (Če-2), kurią po bandymų gamino serijiniu būdu. Iki 1945 m. buvo sukurtos kelios jos modifikacijos.

Nuo 1942 m. gegužės iki 1946 m. vadovavo bandomajai gamyklai Nr. 458, kuri veikė Ivankovo gyvenvietėje (dabar Dubna), vietoj evakuotos gamyklos Nr. 30.

Po Antrojo pasaulinio karo Arado 234 pagrindu sukūrė amfibiją TA.

Nuo 5-ojo dešimtmečio pabaigos dėstė Leningrado Karinių oro pajėgų inžinerinėje akademijoje (rus. Ленинградская Краснознаменная военно-воздушная инженерная академия имени А. Ф. Можайского), kuri dabar vadinasi Možaiskio karinė kosminė akademija (rus. Военно-космическая академия имени А. Ф. Можайского).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]