Ignotas Bogušas
| Ignotas Bogušas lenk. Ignacy Bohusz | |
|---|---|
| |
| herbas Odyniec | |
| Gimė | 1720 m. Vaizgeniai, Pabaisko valsčius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Mirė | 1778 m. spalio 29 d. (~58 metai) prie Nesvyžiaus |
| Tėvai | Juozapas Antanas Bogušas |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir visuomenės veikėjas |
Ignotas Bogušas (Bohušas, Bauža, lenk. Ignacy Bohusz, apie 1720 m. Vaizgeniai, Pabaisko valsčius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – 1778 m. spalio 29 d. prie Nesvyžiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas Vilniaus kardininkas Juozapas Antanas Bogušas. Brolis Pranciškus Ksaveras Bogušas. Rėmė K. S. Radvilos kovą su didikais Čartoriskiais. Nuo 1746 m. Vilniaus raktininkas, nuo 1752 m. vaitas, kardininkas, 1760–1761 m. Lietuvos vyriausiojo tribunolo narys, nuo 1763 m. jo vicemaršalka. Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovas. Telkė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorus į Baro konfederaciją (1768–1772 m.), nuo 1769 m. jos generalinis sekretorius. Likvidavus konfederaciją pasitraukė į Bavariją, paskui – į Prancūziją. Apie 1778 m. grįžo į Lietuvą. Išsaugojo Baro konfederacijos archyvą, kuriuo remdamasis brolis Ksaveras parašė jos istoriją. Iš K. S. Radvilos gavo dvarą prie Nesvyžiaus, iki gyvos galvos – Dubingių miestelį. Rėmė giminaitį A. Tyzenhauzą.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Meilė Lukšienė. Ignotas Bogušas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 316 psl.