Ignas Musteikis
| Ignas Musteikis | |
|---|---|
| Gimė | 1890 m. liepos 6 d. Dūdų palivarkas, Daugėliškio valsčius |
| Mirė | 1960 m. vasario 5 d. (69 metai) Klyvlendas |
| Veikla | karinis ir valstybės veikėjas, pulkininkas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Ignas Musteikis (1890 m. liepos 6 d. Dūdų palivarkas, Daugėliškio valsčius – 1960 m. vasario 5 d. Klyvlendas, JAV) – Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1915 m. baigė Peterhofo praporščikų mokyklą, per Pirmąjį pasaulinį karą – Rusijos imperijos kariuomenės karininkas, kovėsi fronte, kontūzytas.
1918 m. grįžęs į Lietuvą savanoriu stojo į jos kariuomenę. 1919–1920 m. – 1-ojo pėstininkų pulko vado padėjėjas (pavaduotojas) ir Alytaus apylinkių karinių dalinių viršininkas, vadovavo 2-ajai brigadai (laikinai), 3-ajam pėstininkų pulkui. 1920–1921 m. ir 1922–1923 m. 3-osios pėstininkų divizijos vadas.
Dalyvavo kovose su Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomene. Jo divizija 1920 m. spalio 14-15 d. linijoje Vievis – Valkininkai sulaikė Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktinės puolimą. 1921–1922 m. – 10-ojo pėstininkų pulko vadas. Nuo 1924 m. – Klaipėdos krašto pasienio policijos vadas.
1926 m. gruodžio 17 d. – 1929 m. balandžio 19 d. Vyriausybės XIV kabinete – Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1929 m. pulkininkas. 1929–1930 m. laikinai ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. 1929–1935 m. Lietuvos banko valdybos direktorius. Nuo 1936 m. Valstybės Tarybos narys. 1937–1938 m. – ypatingų reikalų valdininkas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Nuo 1939 m. verslininkas. 1940 m. birželio mėn. TSRS okupavus Lietuvą liepos mėn. suimtas, kalintas. 1941 m. birželio mėn. prasidėjus TSRS–Vokietijos karui išlaisvintas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Dalyvavo JAV lietuvių visuomenės veikloje.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Ignas Musteikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 621 psl.