Ignas Česaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Ignas Česaitis (1893 m. vasario 1 d. Balbieriškis1961 m. sausio 8 d. Garliava, palaidotas Balbieriškyje) – Lietuvos kunigas, teologas. Teologijos daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs Marijampolės gimnaziją 19081913 m. studijavo Seinų kunigų seminarijoje, 19131919 m. – Fribūro universitete. 19131930 m. marijonas. 1915 m. įšventintas kunigu. 1919 m. teologijos daktaras

19191921 m. Marijampolės mergaičių gimnazijos ir mokytojų seminarijos kapelionas. 19211925 m. laikraščio „Draugas“ (Čikaga) redaktorius. 19251935 m. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos – filosofijos fakultete dėstė pastoracinę ir moralinę teologiją. 19361940 m. karo technikos štabo kapelionas. 19401958 m. Lapių klebonas.

19261928 m. Pavasarininkų ir 19261934 m. ateitininkų sendraugių centro valdybų narys. Žurnaluose „Soter“, „Tiesos kelias“, „Židinys“ ir kt. rašė apie etiką ir dorovę, pastoraciją ir katechizaciją, Tomo Akviniečio charakterologijos doktriną.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Etinis individualizmas, 1918 m.
  • Fortitudo praecipua characteris virtus, 1925 m.
  • Religijos mokymo metodai, 1932 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ignas Česaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 324 psl.