Pereiti prie turinio

Ige-halkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ige-halkis arba Igi-halkis (Ige-halki[1], Igi-halki[2]) – Elamo karalius, valdęs XIV a. pr. m. e., apie 1320 m. pr. m. e.[1]

Manoma, kad Ige-halkis – naujos dinastijos pradininkas;[1] valdžia jam atiteko, kuomet babiloniečiai nugalėjo Elamo karalių Hurbatilą.[1][3] Viename elamitų įraše, priskiriamame Ige-halkiui, rašoma: „[deivė] Manzat-Ištarė suteikė jam karališkąją valdžią Sūzuose ir Anšane…” Būtent iš to, kad šiame įraše neminimi jokie valdovai protėviai, sprendžiama, kad Ige-halkis davė pradžią naujai dinastijai, paprastai vadinamai Igihalkidais.[2] Gali būti, kad Ige-halkį karaliumi paskyrė Babilonijos valdovas Kurigalzu, maždaug tuo metu nukariavęs Sūzus.[4]

Įrašuose ant dviejų buožių galvų, aptiktų Čoga Zanbilyje, įvardijamas Atar-kitaho (Attar-kittah) tėvu; karaliaus Šilhak-Inšušinako įraše minima, kad buvo karalių Pahir-išano bei Atar-kitaho tėvas.[2]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 77. ISBN 9781134787951.
  2. 2,0 2,1 2,2 D. T. Potts (1999). The Archaeology of Elam. Cambridge University Press, p. 205–209.
  3. Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 72.
  4. Frans van Koppen. „Inscription of Kurigalzu I“. In Mark William Chavalas (ed.). The ancient Near East: historical sources in translation. Blackwell Publishing Ltd, 2006, p. 140–141.