Ige-halkis
Ige-halkis arba Igi-halkis (Ige-halki[1], Igi-halki[2]) – Elamo karalius, valdęs XIV a. pr. m. e., apie 1320 m. pr. m. e.[1]
Manoma, kad Ige-halkis – naujos dinastijos pradininkas;[1] valdžia jam atiteko, kuomet babiloniečiai nugalėjo Elamo karalių Hurbatilą.[1][3] Viename elamitų įraše, priskiriamame Ige-halkiui, rašoma: „[deivė] Manzat-Ištarė suteikė jam karališkąją valdžią Sūzuose ir Anšane…” Būtent iš to, kad šiame įraše neminimi jokie valdovai protėviai, sprendžiama, kad Ige-halkis davė pradžią naujai dinastijai, paprastai vadinamai Igihalkidais.[2] Gali būti, kad Ige-halkį karaliumi paskyrė Babilonijos valdovas Kurigalzu, maždaug tuo metu nukariavęs Sūzus.[4]
Įrašuose ant dviejų buožių galvų, aptiktų Čoga Zanbilyje, įvardijamas Atar-kitaho (Attar-kittah) tėvu; karaliaus Šilhak-Inšušinako įraše minima, kad buvo karalių Pahir-išano bei Atar-kitaho tėvas.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 77. ISBN 9781134787951.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 D. T. Potts (1999). The Archaeology of Elam. Cambridge University Press, p. 205–209.
- ↑ Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 72.
- ↑ Frans van Koppen. „Inscription of Kurigalzu I“. In Mark William Chavalas (ed.). The ancient Near East: historical sources in translation. Blackwell Publishing Ltd, 2006, p. 140–141.