Atar-kitahas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Atar-kitahas (Attar-kitah) – Elamo karalius, valdęs XIV a. pr. m. e., apie 1310–1300 m. pr. m. e.[1] Jo pirmtakas – vyresnysis brolis Pahir-išanas (valdžia Atar-kitahui atiteko pagal tuometinę sosto paveldėjimo tvarką).[2] Karaliaus Šilhak-Inšušinako įraše minima, kad Pahir-išano bei Atar-kitaho tėvas buvo Ige-halkis.[3]

Atar-kitahas pirmasis po maždaug 500 metų pertraukos titulavosi „Anšano ir Sūzų“ karaliumi.[1][2] Šitoks titulas įrašytas ant vienos iš dviejų buožių, kurias prancūzų archeologai aptiko Sūzuose, dievo Inšušinako šventykloje. Rastas ir įrašas, kuriame minima, kad Atar-kitahas paėmė grobį ir paslėpė jį šioje šventykloje.[2]

Atar-kitahas susilaukė sūnaus Humban-numenos; sostą iš tėvo jis paveldėjo 1300 m. pr. m. e.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 35. ISBN 9781134787951.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 W. Hinz. The lost world of Elam, re-creation of a vanished civilization. New York, New York University Press, 1973, p. 112–113.
  3. D. T. Potts (1999). The Archaeology of Elam. Cambridge University Press, p. 205–209.