Iškreipta konkurencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Iškreipta konkurencijarinkos santykiai, kuriems negalioja teisingos konkurencijos kriterijai. Susidarius iškreiptos konkurencijos aplinkybėms, pažeidžiamas Pareto principas. Tai reiškia, jog laisvosios rinkos dėsningumai gali patys savaime ir neužtikrinti optimaliausių gerovės kūrimo kelių.

Dažniausi iškreiptos konkurencijos atvejai yra šie:

  • Monopolija – daug pirkėjų, bet tik vienas pardavėjas.
  • Oligopolija – nepakankamas teisingai konkurencijai pardavėjų skaičius.
  • Monopolistinė konkurencija – yra pakankamai daug pardavėjų, tačiau jų teikiamos paslaugos ar prekės pernelyg daug skiriasi tarpusavyje. Šiuo atveju kiekvienas pardavėjas tam tikrose ribose gali elgtis kaip monopolistas, nes pirkėjus jis praranda tik tas ribas peržengęs.
  • Monopsonija – daug pardavėjų, tačiau tik vienas pirkėjas.
  • Oligopsonija – pernelyg mažas teisingai konkurencijai pirkėjų skaičius.
  • Nepilnos informacijos rinka – pirkėjų ir pardavėjų pakanka, tačiau jie per mažai žino apie greta vykstančių kitų pirkimo ir pardavimo sandorių sąlygas. Ši situacija dažniausiai minima nagrinėjant darbo paiešką bei pasiūlą, bet galima ir kitur.

Iškreipta konkurencija taip atsiranda labai staigiai keičiantis rinkos poreikiams, jei pardavėjui nepakanka laiko jais sekti. Pavyzdžiui, norinčiam tuojau pat rasti labai paklausios specialybės darbuotoją darbdaviui gali tekti siūlyti net ir žymiai didesnę algą, nei ta, kuri nusistovėtų pusiausvyroje rinkoje. Taip yra todėl, kad pakeisti specialybę net ir to norintiems reikia laiko. Per keletą metų naujų specialistų paruošiama pakankamai ir specialybė nustoja būti paklausi ir žadanti didesnius nei rinkos apsprendžiami atlyginimus.

Iškreipta konkurencija taip pat susidaro pirkėjams bei pardavėjams nepakankamai žinant apie siūlomas prekes ar paslaugas bei jų kainas.

Nukrypimai nuo teisingos konkurencijos

Monopolija  | Oligopolija | Oligopsonija | Monopsonija | Monopolistinė konkurencija | Informacijos trūkumas