Išganytojo (Spaso) vartai
| Išganytojo (Spaso) vartai | ||
|---|---|---|
| Vieta | Vilnius | |
| Naudotas | po 1503 m. | |
Išganytojo (Spaso) vartai buvo sudėtinė Vilniaus gynybinės sienos dalis.[1]
Vartų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išganytojo (Spaso) vartai minimi LDK kunigaikščio Aleksandro I privilegijoje „podle svietoho Spasa". Šioje privilegijoje Spaso vartai aptariami kaip ketvirtieji miesto vartai.[2][3] Išganytojo (Spaso) vartai stovėjo netoliese Užupio tilto prie nedidelės Išganytojo (Spaska) cerkvės. Ši cerkvė stovėjo prie Marijos Dangun Ėmimo soboro. Cerkvė buvo nugriauta XVII a. ir nebuvo atstatyta.[1] [2] Pro Išganytojo (Spaso) vartus ėjo kelias į Polocką. Kituose istoriniuose šaltiniuose vartai paminėti 1605 m.[1] [2]
Išganytojo (Spaso) vartų atvaizdo iki šių dienų neišliko. Vartai karų metu buvo apgriauti ir buvo atstatyti 1624 m. Jie buvo puošnūs, barokinio stiliaus. Jų atstatymu pasirūpino tuometinis Vilniaus burmistras Jokūbas Gybelis. 1799 m. vartus perstatė etmonas Mykolas Kleopas Oginskis.[4]
Išganytojo (Spaso) vartus yra nutapęs dailininkas Juozas Kamarauskas.[4]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Adolfas Šapoka. Raštai. T. 1. Vilniaus istorija. Vilnius: Edukologija, 2013. ISBN – 978-9955-20-850-1.
- ↑ A.Šapoka. Didžiosios XVI amžiaus statybos Vilniuje. Mėnesinis kultūros žurnalas „Aidai”, 1960, Nr. 4 (129). [1]
- ↑ 4,0 4,1 Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.