Pereiti prie turinio

Statusis atgiris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Huperzia selago)
Huperzia selago
Apsauga: 5(Rs) – Atkurta rūšis
Statusis atgiris (Huperzia selago)
Statusis atgiris (Huperzia selago)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pataisūnai
( Lycopodiophyta)
Klasė: Pataisainiai
( Lycopodiopsida)
Šeima: Atgiriniai
( Huperziaceae)
Gentis: Atgiris
( Huperzia)
Rūšis: Statusis atgiris
( Huperzia selago)

Statusis atgiris (Huperzia selago) – atgirinių (Huperziaceae) šeimos atgirių (Huperzia) genties augalų rūšis. Priklauso sporinių induočių grupei.

Tai daugiametis, iki 30 cm aukščio, pataisinių šeimos sporinis visžalis augalas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs. Ūgliai statūs, dažnai sudaro tankią puokštę, kurios viršūnės baigiasi beveik viename aukštyje. Lapai dažniausiai aštuoniomis išilginėmis eilėmis spirališkai išsidėstę, iki 9 mm ilgio, nusmailėję, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais. Skiriasi nuo kitų pataisų tuo, kad neturi varpučių, sporofilai išsidėstę ties metūglių viduriu. Sporifikuoja gegužės–spalio mėn.[1]. Sporos smulkios. Sporų ragauti negalima, nes augalas nuodingas. Dauginasi sporomis ir vegetatyviškai. Huperzia selago augalai gemalinius pumpurus produkuoja retai ir negausiai, dažnai tik ekologinio streso sąlygomis. Tačiau atsiradę pumpurai gajūs, gerai vystosi laboratorijoje ir natūraliose augavietėse.[2])

Augavietės ir apsauga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga ūksmėtuose drėgnuose miškuose, pelkėse ant kupstų ir apie senų medžių šaknis pavieniais kupsteliais arba grupelėmis. Statusis atgiris (Huperzia selago (L.)) nepasižymi dideliu adaptyvumu bei dauginimosi sparta. Pasikeitus augavietėse abiotinėms sąlygoms (mikroklimatinės augaviečių destrukcijos, prasidedančios po miško iškirtimo ir biotopų sausėjimo) greitai pradeda nykti.

Statusis atgiris saugomas gamtos įstatymo. Jis yra įrašytas į Latvijos (4 kategorija), Baltarusijos (3 kategorija) ir Lietuvos raudonąsias knygas. Nyksta dėl miškų kirtimų ir sausinimo.

Liaudyje gydyti alkoholikai, nes paruošti preparatai sukelia stiprų vėmimą. Išoriškai liaudis naudojo odos ligoms gydyti, spuogams naikinti.[3]

Žolėje yra alkaloidų: selagino, likopodino, akropolino; flavonoidų, vanilės ir ferulo rūgščių, dažinių, mineralinių ir kitų medžiagų. Be to, nustatyta, kad augalas, kaip ir Huperzia serrata, sintetina huperziną A, kuris vertinamas kaip kandidatas Alzheimerio ligai gydyti.[4] Šį junginį sintetina ir gametofitai, auginami kultūroje.[5]

  1. Minkevičius. A. LTSR flora, 1 t., Vilnius, 1959.
  2. Naujalis J., 1995: Sporiniai induočiai kaip augalo bendrijo komponentai. – Vilnius.
  3. https://gamtininkas.lt/augalai/atgiris-statusis-lot-huperzia-selago/
  4. WJ Szypuła, P Mistrzak, O Olszowska, AK Kiss, A Adamczyk, G Czapski, M Kania, B Wileńska, W Danikiewicz 2012: Biological and phytochemical studies of Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank et Mart. (Huperziaceae). - Planta Med. 78 - PI400 DOI: 10.1055/s-0032-1321087
  5. W. J. Szypuła, B. Wileńska, A. Misicka,A. Pietrosiuk. 2020: Huperzine A and Huperzine B Production by Prothallus Cultures of Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank et Mart. - Molecules 25(14): 3262.