Humanitarinė intervencija

Humanitarinė intervencija – vienos arba kelių valstybių prievartos panaudojimas arba grasinimas ją panaudoti prieš kitą valstybę, siekiant išvengti arba sustabdyti joje vykstančius didelio masto žmogaus teisių pažeidimus. Pagal šį apibrėžimą, humanitarinė intervencija neapima humanitarinės pagalbos teikimo arba ekonominių sankcijų panaudojimo, tačiau yra ir autorių, kurie teigia, jog intervencija turėtų būti suprantama platesne prasme.

Humanitarinė intervencija yra plačiai priimtas, tačiau iki šiol kontroversiškas tarptautinės teisės principas. Vyksta diskusijos, ar tokia intervencija gali būti pateisinama iš etinės pusės, ar ją galima vertinti kaip „teisingą karą“, ar ji nepažeidžia valstybių suvereniteto, bei kokiais atvejais ji galėtų būti vykdoma.

Istorija

Po 1945 m. priimti tarptautiniai susitarimai (pvz.: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija arba Genocido konvencija) sumažino atskirų valstybių suverenitetą ir iškėlė klausimus, kokiom sąlygom esant tarptautinė bendruomenė turėtų įsikišti į valstybės vidaus reikalus tam, kad užtikrintų šių susitarimų įgyvendinimą. Atsirado priešprieša tarp valstybės teisės tvarkytis šalies viduje pagal savo supratimą ir žmogaus teisių įgyvendinimo. Holokausto atminimas, žudynės Gvatemaloje, Ruandos genocidas – šie ir kiti atvejai iš naujo suaktyvindavo diskusijas, ar tarptautinė bendruomenė neturėtų aktyviau siekti sustabdyti tokius žmogaus teisių pažeidimus. Iš kitos pusės, neaišku, kokie įrodymai ir argumentai reikalingi intervencijai pateisinti, kaip išvengti jos politizavimo, kaip atpažinti didelio masto žmogaus teisių pažeidimus ankstyvoje stadijoje. Iki šiol detalūs teisėtos intervencijos kriterijai nėra priimti ir jos reguliavimas išlieka neišspręstu klausimu.