Pereiti prie turinio

Priegloba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Hostingas)
Įprastinis serverių saugyklos vaizdas

Priegloba arba hostingas[1]internetinių paslaugų grupė, apimanti:

Priegloba reiškia tiek paslaugą (tuo atveju, kai tai atlieka įmonė, kuri teikia tokias paslaugas), tiek patį procesą - tai gali būti duomenų centro, tinklalapių ar elektroninio pašto serverio priežiūra.

Elektroninio pašto priegloba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektroninio pašto priegloba – vienas iš labiausiai paplitusių prieglobos tipų. Šios paslaugos gavėjai gauna tam tikros talpos elektroninio pašto „dėžutę“ ir el. pašto adresą, kuriuo jie gali priimti ir siųsti el. pašto žinutes. Šiuo metu smarkiai paplitusios nemokamos el. pašto prieglobos paslaugos. Lietuvoje viena iš geriausiai žinomų el. pašto prieglobų - „Gmail“ paslauga, kurią teikia kompanija „Google“.

Tinklalapių priegloba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tinklalapių priegloba, kitaip dar interneto svetainių priegloba (angl. shared web hosting) tai tokia priegloba, kai į vieną pakankamai galingą serverį patalpinama šimtai, kartais net tūkstančiai tinklalapių. Paslaugos gavėjai gauna teisę naudotis dalimi tokio serverio resursų: saugoti savo tinklalapius (interneto svetaines), gali kurti duomenų bazes, paleisti specializuotas tinklalapių programas (pvz.: lankytojų statistikos, užsakymų priėmimo) ir pan.

Šiai kategorijai priklauso ir vadinamosios „prieglobos už minimalų mokestį“ paketai, kurie turi labai ribotas administravimo galimybes. Kai kurie interneto paslaugų teikėjai tokį hostingą siūlo nemokamai, kaip priedą prie kitų mokamų paslaugų. Kitais atvejais teikėjas uždirba iš tinklalapiuose rodomos reklamos arba renka nedidelį užmokestį. Siekdamas pritraukti daugiau vartotojų, tokios prieglobos teikėjas gali kurį laiką apskritai neprašyti jokio akivaizdaus atlygio. Nemokama priegloba dažnai turi ne visas galimybes, pavyzdžiui, nėra PHP ir MySQL.

Kadangi naudojamas tik vienas serveris, paprastai būna ir visiems bendras IP adresas. Jei kokia įstaiga ar net valstybė dėl netinkamo vienos svetainės turinio tą adresą vidaus vartotojams užblokuoja, nematomos ir visos kitos. Individualūs IP adresai viename serveryje techniškai galimi; kai kurios firmos teikia šią paslaugą.

Nors neretai kalbama, jog bendroji priegloba tinka tik retai lankomiems, nedaug vietos užimantiems tinklalapiams, šie apribojimai priklauso nuo teikėjo galimybių ir nebūtinai yra teisingi. Pavyzdžiui, SourceForge nemokamai saugo tūkstančius dažnai lankomų projektų, kurių lankytojai neretai ne tik žiūri puslapius, bet ir atsisiunčia dažniausiai ne vieną megabaitą užimančias projektų programas. SourceForge yra ne serveris, o bendrai naudojama po visą pasaulį paskirstytų serverių sistema.

Virtualių dedikuotų serverių priegloba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Virtualių dedikuotų serverių priegloba - toks tipas, kai į vieną fizinį serverį patalpinama keliolika (10-20) virtualių dedikuotų serverių. Šiuo atveju paslaugos gavėjas gauna galimybę visiškai kontroliuoti šį virtualų dedikuotą serverį (su „root“ ar administratoriaus teisėmis), diegti reikiamą programinę įrangą, nuotoliniu būdu „perkrauti“ ar įjungti/išjungti serverį. Virtualūs dedikuoti serveriai suteikia daugiau resursų bei techninių sprendimų laisvę nei paprasta tinklalapių priegloba.

Dedikuotų serverių priegloba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įvairaus aukščio serveriai standartinėje spintoje

Dedikuotų serverių prieglobos vartotojui suteikiamas išskirtinė teisė naudotis visu fiziniu serveriu. Paslaugos gavėjas gali laisvai pasirinkti, kokia operacinė sistema bei taikomoji programinė įranga bus įdiegta į serverį.

Nuosavų serverių priegloba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klientas taip pat gali nuspręsti įsigyti nuosavą serverį. Tuomet jis turi platesnį galimos aparatūros (procesoriaus, diskų, atminties) pasirinkimą. Paprastai priimami tik standartinių matmenų serveriai. Tokio serverio laikymas pigesnis nei teikėjui priklausančio dedikuoto ar net gero virtualaus, tačiau jį pirmiausia reikia įsigyti. Nuosavas serveris gali turėti neįprastai didelius resursus kokiai nors specializuotai užduočiai atlikti (pavyzdžiui, tipinis serveris turi du ar keturis diskus bet yra modelių kurie turi keliasdešimt).

Nestandartinės įrangos priegloba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jei centre esama pakankamai vietos, jis gali teikti nestandartinės įrangos (kolokacijos) paslaugas. Šiuo atveju iš kliento nereikalaujama jog aparatūra būtų standartinių matmenų, jai patalpinti tiesiog suteikiamos lentynos. Matuojant pagal skiriamą tūrį kolokacija nėra brangi, tačiau paprastai skiriama tiek vietos jog ji kainuoja daugiau nei kiti prieglobos tipai.

Priegloba debesyse (angl. cloud computing)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. pradėjo populiarėti naujas prieglobos tipas, kuris anglų kalboje pavadintas Cloud Computing. Bene žinomiausi šios paslaugų tiekėjai yra Google App Engine ir Amazon Elastic Compute Cloud. Šio tipo prieglobos paslaugos pasižymi tokiomis savybėmis kaip lankstumas, galimybė labai greitai plėsti panaudojamus resursus: atmintį, disko vietą, duomenų srautus. Ši priegloba labai efektyvi jei klientui resursai reikalingi trumpą laiką (eksperimentui, studijoms, programavimui). Jei serveris reikalingas nuolat, ji dažnai nėra pigesnė nei kiti prieglobos tipai.

Duomenų centras

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Duomenų centro dujiniai gęsintuvai (50 % argonas, 50 % azotas)

Duomenų centro paslauga - tai fizinės vietos duomenų centre ir papildomų resursų (interneto prieigos, elektros energijos) nuoma. Pats duomenų centras tai saugojama patalpa, kur fiziškai talpinamas vartotojui arba paslaugos teikėjui priklausantis (ir klientui nuomojamas) serveris. Jis prijungiamas prie sparčios interneto prieigos, nepertraukiamo elektros šaltinio, užtikrinamos serverio darbui optimalios klimato sąlygos, montuojama aparatūros nesugadinanti dujinių gęsintuvų sistema ir pan. Duomenų centre esantis serveris dažniausiai valdomas nuotoliniu būdu. Paprastai serverių saugykla yra apmokestinama pagal serverio užimamą dydį (aukštį), suvartojamą elektros energiją bei persiunčiamų duomenų kiekį (GB) ar interneto ryšio kanalo pralaidumą (Mbps).

Duomenų centrams paprastai naudojamos 19 colių (482, 6 mm) pločio lentynos kur kiekvienam serveriui skiriamas sutartas standartinis aukščio vienetų skaičius (žymimas kaip HE ar U). 1 HE lygus 44,5 mm. Lentynų gylis būna nuo 200 iki 1000 ir daugiau mm.

  1. Nors Lietuvoje plačiai vartojamas sulietuvintas terminas „hostingas“, „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“ (Vilnius: TEV, 2005) [1] Archyvuota kopija 2010-10-30 iš Wayback Machine projekto. ir „Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas“ (Vilnius: „Lietuvos telekomas“, 2004) angliško termino „hosting“ vertimą pateikia kaip „priegloba“.