Horizontinė koordinačių sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Horizontinės koordinatės.

Horizontinė koordinačių sistema yra dangaus koordinačių sistema susieta su stebėtoju. Stebėtojo matematinis horizontas dalina dangaus sferą į 2 dalis: viršutinį pusrutulį, kurio polius vadinamas zenitu Z, ir apatinį pusrutulį, kurio polius vadinamas nadyru Z’. Koordinačių tinklą sudaro vertikalai arba aukščio apskritimai (didieji apskritimai, tiksliau - pusapskritimiai, einantys per zenitą ir nadyrą, statmeni horizontui) ir almukantarai arba vienodo aukščio apskritimai (apskritimai, kurių plokštumos lygiagrečios horizontui).

Šviesulio horizontinės koordinatės:

  • Aukštis h - kampas tarp šviesulio ir stebėtojo matematinio horizonto. Aukštis h matuojamas nuo 0° iki ±90°: virš horizonto h>0°, žemiau horizonto h<0°. Vietoje aukščio dar naudojama kita koordinatė – zenitinis nuotolis z, t. y. kampas tarp šviesulio ir zenito. Zenitinis nuotolis matuojamas nadyro link nuo 0° iki 180°. Aukštį h ir zenitinį nuotolį z sieja sąryšis: h=90°-z.
  • Azimutas A – kampas tarp šiaurės taško N ir šviesulio vertikalo susikirtimo taško su matematiniu horizontu rytų kryptimi (pagal laikrodžio rodyklę) nuo 0° iki 360°. Senesniuose vadovėliuose galima rasti, kad azimutas matuojamas nuo pietų taško S į vakarus nuo nuo 0° iki 360° (arba į vakarus 0° iki 180° ir į rytus nuo 0° iki -180°).

Horizontinė koordinačių sistema dar vadinama Alt-azimutine koordinačių sistema.

Koordinačių transformacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinant stebėtojo geografinę platumą φ, horizontines koordinates galima perskaičiuoti į pusiaujines koordinates.

h-aukštis, A-azimutas, tada pusiaujinės koordinatės δ-deklinacija, H-valandinis kampas randamos:

Saulės padėtis horizontinėse koordinatėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra keletas būdų kaip apskaičiuoti regimąją Saulės padėtį horizontinėse koordinatėse.

Tikslius algoritmus galima rasti Jean Meeus knygoje Astronomical Algorithms.

Pateiksime supaprastintą skaičiavimo algoritmą:

Žinome:

Rasime:

kur N-dienų skaičius skaičiuojant nuo sausio 1d.

  1. Žinomas laikas hh: mm yra juostinis laikas, paverčiame į valandas T = hh + mm/60 ir perskaičiuojame į vidutinį vietinį saulinį laiką, pridedant dydį + (ilguma/15 - laiko zona)
  2. Jei yra įvestas vasaros laikas, atimame 1h.
  3. Pasinaudojus laiko lygtimi randame tikrąjį vietinį saulinį laiką, t. y. atimame pataisą η surastą iš laiko lygties.
  4. Saulės valandinis kampas randamas iš tikrojo vietinio saulinio laiko atimant 12h (norint surasti laipsniais dar padauginama iš 15).
  • Pasinaudojame koordinačių transformacijomis, kad surastume regimosios Saulės padėties horizontines koordinates.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]