Hjalmar Basilier

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jalmaras Basiljeras
suom. Hjalmar Vladimir Basilier
Gimė 1857 m. gruodžio 24 d.
Kalajokis, dab. Suomija Suomija
Mirė 1927 m. rugpjūčio 1 d. (69 metai)
Ijtis, Suomija Suomija
Veikla pedagogas, filologas

Jalmaras Vladimiras Basiljeras (suom. Hjalmar Vladimir Basilier; 1857 m. gruodžio 24 d. Kalajokyje, Suomijoje1927 m. rugpjūčio 1 d. Ijtyje, Suomijoje) – karelų švietimo darbuotojas. Turėjo filologijos bakalauro laipsnį, nuo 1885 iki 1893 m. Sankt Peterburge dirbo suomių parapinių mokyklų inspektoriumi, nuo 1893 m. iki 1904 m. buvo pradinių mokyklų valdytojas, nuo 1904 iki 1924 m. dirbo mokyklų tarybos vadovu ir mokyklų patarėju. 1884 m., rinkdamas tautosaką, vyko į Kareliją, Suomiją bei Olonecą.[1] J. Basiljeras buvo Sortavalos epochos pradininkas ir jam, be viso kito, priskiriamas poeto, dainininko Šemeikos „atradimas“. J. Basiljeras J. Ahą supažindino su Kalevalos mitologija ir tokiu būdu padarė įtaką jo ideologijai.[2]

J. Basiljero sesuo buvo dainininkė Ida Basiljer-Magelsen (Ida Basilier-Magelssen).[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Otavan Iso tietosanakirja, Otava 1967, osa 1 p. 1067
  2. Karjalan liitto, vieritä alemmaksi: ”Vuoden 2005 karjalainen kirja” Archyvuota kopija 2016-09-17 iš Wayback Machine projekto.