Hipertermofilai
.jpg)
Hipertermofilai – organizmai, gyvenantys ypač karštoje aplinkoje, kur temperatūros viršija 60 °C, optimali temperatūra 80 °C. Iš šiuo metu žinomų labiausiai karščiui tolerantiškas neseniai atrastas štamas 121, kurio populiacija laboratorinėmis sąlygomis autoklave pasidaugino 121 °C temperatūroje. Hipertermofilai yra ekstremofilų pogrupis. Dauguma priklauso Archėjų karalystei, nors yra ir bakterijų. Daugelis hipertermofilų taip pat gali ištverti ir kitokias kraštutines sąlygas, kaip aukštas rūgštingumas ar radiacija.
Hipertermofilai pirmą kartą atrasti 1960 m. Jeloustouno nacionalinio parko, Vajominge, karštosiose versmėse. Nuo to laiko atrasta daugiau nei 50 hipertermofilų rūšių. Ištvermingiausi žinomi organizmai gyvena ant hiperkarštų hidroterminių angų sienelių vandenynų gilumoje, jiems išgyvenimui reikalinga bent 90 °C temperatūra.
Natūralioje aplinkoje gyvenančių hipertermofilų, toleruojančių didesnę nei 121 °C temperatūrą, kol kas nėra atrasta, nors manoma, kad tokių gali būti, tačiau mažai tikėtina, kad mikroorganizmai galėtų išgyventi aukštesnėse nei 150 °C temperatūrose, kadangi tokiose temperatūrose DNR ir kitų gyvybei svarbių molekulių jungtys pradeda skilti.
Kai kurie hipertermofilai:
- Pyrolobus fumarii, archėjos, gyvenančios 113 °C Atlanto vandenyno hidroterminėse angose.
- Methanopyrus kandleri, archėjos, 80 – 100 °C Korteso jūroje.
- Pyrococcus furiosus, archėja, 100 °C, pirmą kartą atrasta Italijoje netoli vulkaninės angos.
- Geothermobacterium ferrireducens, bakterija, gyvenanti 65 – 100 °C Jeloustouno nacionaliniame parke.
- Aquifex aeolicus, bakterija, 85 – 95 °C Jeloustouno nacionaliniame parke.