Hidroforas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Hidroforas – tai automatinė vandens tiekimo sistema, kuri ima vandenį iš šulinio (arba kito vandens šaltinio) ir užtikrina tolygų slėgį ir vandens srautą.

Pagrindinės hidroforo dalys:

  • išsiplėtimo bakas;
  • slėgio relė.
Hidroforas: 1-siurblys; 2-slėgio rėlė; 3-manometras; 4-išsiplėtimo bakas; 5- oro įpūtimo vieta

Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hidroforo siurblys tiekia vandenį iš šulinio į išsiplėtimo baką, kuriame yra membrana, skirianti suspaustą orą nuo vandens. Vartotojas turi periodiškai, bent 2 kartus per metus patikrinti oro slėgį membranoje[1]. Atitekant vandeniui į išsiplėtimo baką, membrana spaudžiasi, o bake esantis slėgis didėja, kol pasiekia relėje nustatytą didžiausią reikšmę ir tada siurblys išsijungia. Naudojant vandenį iš išsiplėtimo bako slėgis krenta, kol pasiekia mažiausią relėje nustatytą reikšmę. Vartotojas gali keisti mažiausias ir didžiausias slėgio vertes, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Tada vėl įsijungia siurblys, kuris tiekia vandenį ir vartojimui ir į išsiplėtimo baką ir toliau ciklas kartojasi. Buitiniam naudojimui rekomenduojama mažiausia išsiplėtimo bako talpa 60 litrų.

Pajungimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hidroforas yra įrengiamas gyvenamuose namuose ar kitose patalpose bei gali būti pakabintas šulinyje, kur žiemos metu oro temperatūra yra aukščiau už 0°C. Į hidroforą vanduo tiekiamas vamzdžiu, kurio gale yra įtaisomas atbulinis vožtuvas, neleisiantis vandeniui subėgti atgal į šulinį.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hidroforas naudojamas vandens tiekimui iš šulinių, kai nėra galimybės prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]