Hevondas Ališanas
Hevondas Ališanas (arm. Ղեվոնդ Ալիշան, tikroji pavardė Kerobvė Ališanian, 1820 m. liepos 18 d. Konstantinopolis – 1901 m. lapkričio 22 d. Venecija) – armėnų poetas, filologas, mokslininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1838 m. Šv. Mchitaro kongregacijos Venecijoje vienuolis, nuo 1870 m. kongergacijos viršininkas. Dėstė armėnų kolegijose Venecijoje ir Paryžiuje. 1866 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono ordinu.
Armėnų nacionaliniam susipratimui pagyvinti pagal Prancūzijos vėliavos pavyzdį sukūrė Armėnijos trispalvę.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrė armėnų tautosaką, senovės religiją („Senasis tikėjimas“ 1895 m.), parašė istorinės geografijos, etnografijos („Airaratas“, „Sisakanas“, „Sisuanas“), botanikos veikalų. Parengė ir išleido armėnų istorikų darbų. Parašė istorinę kroniką „Kamenecas: Lenkijos ir Rumunijos armėnų kronika“ (1895 m.), kurioje yra žinių ir apie armėnų kolonijas Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje.[1]
Parašė religinių eilėraščių grabaru. Nuo 1847 m. kūrė ašcharabaru. Romantinėje poezijoje (poema „Avarairo lakštingala“ 1847 m.), eilėraščių rinkinyje „Giesmės“ 5 t. 1857–1858 m.), prozos kūriniuose („Armėnų tėvynės atminimai“ 2 t. 1865-1870 m. aukštino senovės Armėniją.
Parašė monografiją apie poetą Nersesą Šnorhali (1873 m.) Į armėnų kalbą išvertė D. Miltono, D. Bairono, F. Šilerio, H. Longfelou kūrinių.