Haplologija
Haplologija (gr. ἁπλοῦς 'paprastas, nesudėtingas; grynas' + λόγος 'žodis, kalba') – kalbos reiškinys, kai išnyksta vienas iš dviejų vienodų ar fonetiškai panašių skiemenų.
Reiškinį XX a. aprašė amerikietis kalbininkas Morisas Blumfyldas (Maurice Bloomfield).
Pvz.: mokslo pavadinimas mineralogija turėtų vadintis mineralologija, bet dėl haplologijos yra supaprastėjęs.
Beje, pats terminas haplologija dėl haplologijos turėtų sutrumpėti iki haplogija.
Lietuvių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plačiai vartojamas terminas tinklapis, nors haplologijos nepaveikta forma, laikoma taisyklinga, yra tinklalapis.
Rusų kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pvz.:
- знаменосец, znamenosec 'vėliavnešys' – знаменоносец, znamenonosec
- близорукий, blizorukij 'trumparegis' – iš близозоркий, blizozorkij
Anglų kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šnekamojoje kalboje:
- particuly – iš particularly 'ypatingai; atskirai; detaliai'
- pierced earrings 'pradurti auskarai' – iš pierced – ear earrings 'auskarai pradurtoms ausims'
- probly – iš probably 'galbūt'