Hanonas Jūrininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spėjamas Hanono Jūrininko kelionės maršrutas

Hanonas Jūrininkas arbas Hanonas II Kartaginietis (finik. 𐤇‬𐤍‬𐤀‬ = ḥnʾ, sen. gr. Ἄννων) – buvo, kaip spėjama, V a. pr. m. e. pūnų (finikiečių) jūrininkas. Jis nominaliai buvo Kartaginos karalius tarp 480 ir 440 m. pr. m. e., tačiau kadangi miestas buvo praktiškai valdomas kaip respublika, jis turėjo mažai įtakos. Hanonas Jūrininkas geriausiai žinomas dėl savo kelionės Afrikos pakrantėmis (galimai apiplaukęs visą žemyną).[1]

Tuo laikotarpiu finikiečiai buvo įvaldę prekybą ne tik visoje Viduržemio jūroje, tačiau išplaukę ir už „Heraklio stulpų“ (Gibraltaro sąsiaurio) bei įkūrę prekybinių kolonijų Magribe (pvz., Mogadoras). Hanonas Jūrininkas su 60-ies galerų ekspedicija leidosi tolyn į pietus Afrikos pakrantėmis, su tikslu įsteigti naujų kolonijų.

Kelionės šaltiniu laikomas Hanono periplas – graikiškas vertimas, kuris, kaip teigiama, padarytas iš lentelės, kabėjusios Baal Hamono šventykloje Kartaginoje. Šiuo šaltiniu rėmėsi Plinijus Vyresnysis ir Arianas. Jokių konkrečių duomenų apraše nėra pateikiama, todėl neaišku, kiek toli kartaginiečiai buvo nuplaukę – istorikai siūlo įvairias versijas – nuo Senegalo iki pat Kamerūno (minimas aukštas kalnas, galbūt, Kamerūno ugnikalnis). Rašoma, kad keliautojai bandė pagauti juodaodžius, bet vyrų nepagavo. Užtat pagavo tris moteris, bet šios buvo tokios aršios, kad buvo nužudytos. Graikiškame vertime jos įvardintos gorillae, todėl XIX a. pagal šį pavadinimą europiečiai pavadino gorilas.

Herodotas mini, kad VI a. pr. m. e., Egipto faraono Necho II nurodymu, finikiečiai apiplaukė visą Afriką – nuo Raudonosios jūros iki Gibraltaro sąsiaurio.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Hanonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005