Halogeninė lemputė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Halogeninė lemputė

Halogeninė lemputė – apšvietimo įtaisas, panašus į kaitrinę lemputę, tačiau turintis mažesnę kolbą, pripildytą inertinių dujų su nedidele halogeno (jodo arba bromo) priemaiša. Tokia lemputė gali arba veikti aukštesnėse temperatūrose (būdama apie 20 % efektyvesnė nei paprasta kaitrinė), arba, veikdama kaitrinei įprastiniu režimu, tarnauti apie du kartus ilgiau. Halogeninės lemputės šviesos išeiga yra apie 28 lm/W.[1]

Privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Halogeninė lemputė efektyvesnė ir ilgaamžiškesnė nei paprasta kaitrinė, nors mažiau efektyvi ir ilgaamžė nei fluorescencinė ar šviesos diodo.
  • Nedideli matmenys leidžia kurti įvairesnius, meniškesnius šviestuvus nei įmanoma su kitomis lemputėmis, todėl jas bandyta įmontuoti ir į pirmuosius šviečiančius akmenis.
  • Šiltus, gelsvus tonus turintis spektras daugelio laikomas maloniu akiai.

Trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Halogeninės lemputės įkaista daugiau nei kaitrinės, todėl didesnis nudegimo bei gaisro pavojus.
  • Lemputės kolba gali sprogti, jei ant jos pateko riebalų ar kitų teršalų.
  • Papildomu stiklu nepridengta lemputė skleidžia šiek tiek ultravioletinių spindulių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NAVICKAS, Juozas. Specialioji fizika. Vilnius: Arvida, 2008, 126 p. ISBN 978-9955-896-35-7.