Hajai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Bahaya | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 1,2 mln. (1991 m.) |
| Populiacija šalyse | Tanzanija |
| Kalba (-os) | oluhaja |
| Religijos | krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | abanjambai, bazinzai |
Hajai, bahajai (bahaya) – Tanzanijos etninė grupė, kuri kalba oluhaja kalba, priklausančia bantu kalboms. 1991 m. jų buvo priskaičiuojama 1,2 mln.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Didžiųjų ežerų valstybė: Buhaya | |
|---|---|
| Šalis | Tanzanija (Kagera) |
| Tautos | bahajai |
| Kalba | oluhaja |
| Miestai | Bukoba |
| |
| Bahaja buvo Kageros regiono rytinėje dalyje | |
Jų gyvenamas istorinis regionas yra vadinamas Buhaja. Tai – buvusi smulkių karalysčių grupė, dab. Tanzanijos šiaurės vakaruose. Apima didžiąją dalį Kageros administracinio regiono, ypač jo rytinę dalį prie Viktorijos ežero. Buhaja yra derlingose Viktorijos ežero vakarinėse pakrantėse, kur gausiai auginami bananai. Į rytus nuo jos yra Karagvė, šiaurėje ribojasi su Buganda, šiaurės vakaruose – su Ankole. Pietuose yra Buzinza.
Regione yra svarbus miestas Bukoba.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Buhaja kaip atskiras kultūrinis regionas, egzistuoja nuo XV–XVI a. Legendos pasakoja, kad į teritoriją įsiveržė gyvulių augintojai buhima. Jie įkūrė daug smulkių valstybėlių. Tarp jų buvo:
- Kiziba – šiauriausia, valdovo titulas omukama;
- Bugabo – šiaurinėje Viktorijos ežero pakrantės atkarpoje, valdovo titulas omukama;
- Kyamutwara – didžiojoje dalyje ežero pakrantės, valdovo titulas omukama;
- Bukara – į pietus nuo Kiamutvaros, valdovo titulas omukama;
- Kiyanja – į vakarus nuo Kiamutvaros, valdovo titulas omukama;
- Ihangiro – piečiausia, valdovo titulas omugabe;
- Kanyangereko (Maruku) – piečiausia, valdovo titulas omukama;
Kartais Buhajos regionui priskiriamos ir gretimos valstybės šiaurėje (Misenji), vakaruose (Karagvė), pietryčiuose (Buzinza).
Skirtingai nei gretima Buganda, Buhaja nemėgino susivienyti, nors ir egzistavo tam tikra regioninė tapatybė, kuri nulėmė bahajų etninės grupės atsiradimą. Šios valstybės priklausė bananų zonai, ir bananų auginimu buvo paremtas visas krašto ūkis. Dėl tos priežasties čia nesusiformavo klasinė prieštara tarp žemdirbių (bahutu) ir gyvulių augintojų (batutsi/bahima), kaip tai atsitiko vakariau buvusiose karalystėse. Vietoj to, susiformavo pasidalinimas į žemvaldžių (abatwazi) ir priklausomųjų žemdirbių (abatwarwa). Buhajos karalysčių monarchai omukama skirdavo specifines žemės valdas nyarubanja už lojalumą, taip kurdami afrikietišką feodalinę visuomenę.
Po Tanganikos nepriklausomybės, 1962 m. bahajų karalystės buvo panaikintos.
| |||||||||||||||||||
