Citokinezė
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Citokinezė – ląstelės kūno (citoplazmos) dalijimosi procesas. Tuo metu branduolys būna jau pasidalijęs (kariokinezė pasibaigusi) ar jo dalijimasis gali būti dar telofazėje.
Citokinezė gyvūninėje ląstelėje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvūninės ląstelės per vidurį persismaugia ir toje pačioje plokštumoje, kur buvo pusiaujas, susidaro dalijimosi vagelė. Sąsmauka atsiranda traukiantis žiedui, sudarytam iš dviejų baltymų – aktino ir miozino. Kai dalijimosi vagelė gilėja, abiejų ląstelės pusių plazmolema susijungia, ir taip susidaro dvi atskiros ląstelės.
Citokinezė augalinėje ląstelėje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
top view – vaizdas iš viršaus, side view – vaizdas iš šono;
oranžinis diskas – besiformuojantis fragmoplastas, phragmoplast microtubules – fragmoplasto formavime dalyvaujantys mikrovamzdeliai
Augalinėse ląstelėse citokinezė vyksta kitaip. Pirmiausia pusiaujo plokštumoje susidaro fragmoplastas, kuris surenka Goldžio komplekse susidariusios pūslelės. Jose yra angliavandenių pektino ir hemiceliuliozės. Šios pūslelės susilieja ir sudaro skiriamąją plokštelę. Skiriamoji plokštelė galiausiai išplatėja skersai visą ląstelę ir susidaro tarpinė plokštelė. Iš abiejų tarpinės plokštelės pusių ima darytis naujų augalinių ląstelių celiuliozinės sienelės.