Gvanabaros įlanka

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gvanabaros įlanka (port. Baía da Guanabara) – siaura Atlanto vandenyno įlanka (užutėkis) ties Brazilijos Rio de Žaneiro valstijos krantais. Vakariniame įlankos krante įsikūręs Rio de Žaneiras, rytiniame – Niterojus ir San Gonsalas. Įlankos plotas 412 km², kranto linijos ilgis 143 km. Įlankos ilgis 31 km, plotis 28 km. 1,5 km pločio sąsiauriu jungiasi su vandenynu (ties ta vieta iškilęs Cukraus Galvos kalnas). Įlankoje yra ~130 salų, salelių ir uolų. Pagrindinė – Governadoro sala; joje įsikūręs Galeano tarptautinis oro uostas. Gvanabaros įlanka intensyviai laivuojama, per ją nutiestas 13,3 km ilgio Rio de Žaneiro–Niterojaus tiltas.

Įlankos pavadinimas kilo iš tupių-gvaranių kalbų ir apytikriai reiškia „jūros prieglobstis“ (goanã-pará). 1502 m. sausio 1 d. įlanką atrado portugalų keliautojas Gašparas de Lemošas (ar Gonsalas Koeljas). Pamanęs, kad tai didelės upės žiotys jis vietovę pavadino Rio de Janeiro („sausio upė“). Vėliau šiuo pavadinimu pavadintas pakrantėje išaugęs miestas, o įlanka vadinta vietiniu vardu. Dabar dėl didelės urbanizacijos įlankos vanduo smarkiai užterštas.