Gumbinis kiškiakopūstis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Oxalis tuberosa |
|---|
.jpg) Gumbinio kiškiakopūsčio (Oxalis tuberosa) stiebagumbiai Peru turguje |
| Mokslinė klasifikacija |
Gumbinis kiškiakopūstis (Oxalis tuberosa) – senovinis žolinis kultūrinis P. Amerikoje auginamas kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos augalas (2n = 60).
Stiebai rausvoki, lapai trilapiai (kaip dobilo). Žiedai geltonai oranžiniais vainiklapiais, paprastai sterilūs, sėklų nebrandina. Po žeme sudaro stiebagumbius su akutėmis.
Auginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai labai senovinis kultūrinis augalas, auginamas nedidelėje teritorijoje Anduose. Pietų Kolumbijoje ir Pietų Peru šis augalas net konkuruoja su bulvėmis. Plačiai auginamas šiauriau Titikakos ežero. Indėnai lietingojo periodo pradžioje (rugpjūtis ar rugsėjis) sodina stiebagumbius kalnų terasose (terasinė žemdirbystė). Derlius tinka nuėmimui po 8 mėnesių. Lapus ir jaunus stiebus valgo kaip lapines daržoves. Gumbai būna geltoni, rausvi, purpuriniai.
Į Europą atvežtas apie 1830 m., bet neimtas auginti, tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje (atvežtas ~1860 m.) imtas auginti ir tapo populiarus, dabar neretai vadinamas Naujosios Zelandijos jamsu (New Zealand yam) ir yra viena įprastų daržovių.
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Krakmolingi stiebagumbiai turi kalcio oksalato kristalų, ypač jų daug turi karčiosios veislės. Gumbai gerai išsilaiko sausame kalnų ore, tačiau indėnai paprastai iš gumbų daro čiunją (chuño) kaip ir iš bulvių. Tam ypač tinka karčiųjų veislių gumbai. Oksalatus iš gumbų šalina tradiciniais metodais. Gumbus valgo virtus, keptus, iš jų verda sriubas. Meksikoje kiškiakopūsčio gumbus valgo žalius su druska, citrina ir paprika.
