Gudakalnio kapinės

Gudakalnio kapinės
Prie kapinių vartų

Gudakalnio kapinės – Medeikonių kaime netoli Gudakalnio (Birštono savivaldybė). Tvora aptvertos, veikiančios kaimo kapinaitės ant mišku apaugusios kalvos, esančios ties Nemuno ir Verknės santaka. Taip pat vadinamos Žideikonių arba Medeikonių kapinaitėmis, pagal greta esančių kaimų pavadinimus.

Pasiekiamos iš plento  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė , pasukus Būdose šiaurės kryptimi. Važiuojant lauko keliu yra nuoroda į Paverknių piliakalnį, važiuoti šia kryptimi apie 3,5 km. Prieš nusileidžiantį kelią į Verknės slėnį, reikėtų stabtelti ir pasukti į kairį keliuką, kuriuo puslankiu privažiuojamas miškas. Kelias mišku iki kapinių prastos kokybės.

Kalvos papėdėje Verknė įteka į Nemuną, kitoje pusėje Verknės upės, žiūrint nuo kapinių, matyti skardis, vadinamas Ožkų pečiumi.

Kapinių kalvos papėdėje išilgai Verknės įsikūręs Medeikonių kaimas. Už kelių šimtų metrų nuo kapinaičių palei upę yra Paverknių piliakalnis.

Istorija

Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios mirties metrikuose nuo 1803 m. minimi laidojimai Žideikonių kapinėse. Tačiau vietiniai žmonės nuo seno šias kapines vadino “Gudakalnio”. Kartais šį terminą metrike įrašydavo ir kunigas ar bažnyčios raštininkas.

Gudakalnio kapinaitėse buvo laidojama iš aplinkinių kaimų: Gudakalnio, Medeikonių, Paverknių, Būdų. Taip pat šiose kapinėse laidodavo ir iš kitoje pusėje Verknės esančių kaimų, t. y. Žideikonių, Kisieliškių, Benčiakiemio.

Senovėje laidotuvių procesija atkeliaudavo iki Verknės, nusileisdavo keliu iki upės ir slinkdavo iki Nemuno ir Verknės santakos vietos. Santakoje vandenį buvo galima perbristi iki tol, kol jo lygmenį pakėlė Kauno HES. Šiuo metu santakos vieta neperbrendama. Perbrendant laidotuvių procesijai per upę, buvo išlaikomas senovinis paprotys, susijęs su sielos apvalymu ir kelione į kitą pasaulį. Privažiavus kalvą, į ant jos esančias kapinaites karstą tekdavo užnešti rankomis. Kalva, ant kurios išsidėsčiusios kapinės, transportu nepasiekiama.

1941 - 1946 m. laikotarpiu kapinaitės uždarytos. Laidoti vėl pradėta, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo palaidotas Jonas Kaluževičius (mir. 1994 m.). Gudakalnio kapinėse laidojimo vietų skaičius ribotas, jose laidojami aplinkinių kaimų gyventojų palaikai.

Kapinių paminklai

Kapinėse yra Birštono krašto medinės kryždirbystės objektų. Greta naujai pastatytų paminklų yra išlikę antkapių, datuotų XX a. pradžios laikotarpiu. Ant kai kurių antkapių epitafijos užrašytos apskritimo principu, t. y. rašant ištisinį tekstą aplink visą antkapį (nuotrauką su Jono Palionio antkapiu).

2019 m. pavasarį kapinės restauruotos: atnaujinti antkapių metaliniai kryžiai, išryškinti užrašai.

Galerija

• 
  Gudakalnio kapinaičių tvorelė ir įėjimas
• 
  Gudakalnio kapinaičių medinis paminklas
• 
  Jono Kaluževičiaus (1901-1994) ir Onos Kaluževičienės (1914-1996) antkapis
• 
  Motiejaus Kaluževičiaus antkapis
• 
  Jono Palionio (mir. 1897) antkapis, fundatorius Vincentas Palionis
• 
  Jono Palionio antkapio šoninė dalis
• 
  Gudakalnio kapinaičių senieji antkapiai. Antkapio fundatorius Andrius Ligeika
• 
  Adomo Grigonio ir jo šeimos antkapis
• 
  Gudakalnio kapinaičių senieji antkapiai po restauracijos
• 
  Gudakalnio kapinaičių senieji antkapiai prieš restauraciją
• 
  Nusileidimas iš Gudakalnio kapinaičių link Verknės upės

Nuorodos

• Nemuno kilpų regioninis parkas. Kultūros paveldas.[1]
• Nemajūnų bendruomenės santalka. Istorija.[2]
• Prienų raj. ir Birštono krašto laikraštis „Gyvenimas“. Rudenėjančiu taku. [3]