Greižėnų piliakalnis

Koordinatės: 55°11′04″ š. pl. 22°08′55″ r. ilg. / 55.18444°š. pl. 22.14861°r. ilg. / 55.18444; 22.14861
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Greižėnų piliakalnis

Piliakalnis atviras, be augmenijos
Greižėnų piliakalnis
Greižėnų piliakalnis
Koordinatės
55°11′04″ š. pl. 22°08′55″ r. ilg. / 55.18444°š. pl. 22.14861°r. ilg. / 55.18444; 22.14861
Vieta Tauragės rajonas
Seniūnija Lauksargių seniūnija
Aukštis pietryčiuose iki 25 m
Plotas 30 x 27
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio vidurys - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1963, 1990
Tirtas 1992 m.
Registro Nr. AR1179 / 23933, 23934, 3456 /A759KP

Greižėnų piliakalnis ir gyvenvietė, Oplankio, Kalėnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23934) Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Oplankio kaimo, Lauksargių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio GreižėnaiVilkyškiai, ties laukų pietrytiniu kraštu, Jūros slėnio pakraščiu pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi ir paėjus 450 m – yra dešinėje, ties didesniu lauko posūkiu į rytus.

Prie naujojo paminklo ženklo

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Jūros upės krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Pakraščiuose ji apjuosta 0,3 – 5,5 m aukščio ir 6 – 33 m pločio pylimu (aukščiausias šiaurės vakariniame krašte), jo išorinis šiaurės vakarinis 7,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m pločio ir 2 m gylio griovį, už kurio supiltas ir antras – 6 m pločio, 0,3 m aukščio pylimas. Šlaitai statūs, pietryčiuose iki 25 m aukščio. Aikštelė apardyta arimų, jos šiaurės rytų kraštas išgriuvęs. Aikštelė ir pylimas nukirsti, šlaitai apaugę lapuočiais.

Piliakalnį 1963 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 51000 m².

Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 19901992 m. Joje rasta laužaviečių, molinis verpstukas, gyvulių kaulų, grublėtos ir lygios keramikos, akmeninis galąstuvas. Už 200 m į šiaurę nuo piliakalnio, šalia papėdės gyvenvietės yra V–VI a. kapinynas, tyrinėtas 18971898 ir 1990 m.

Aplinkiniai piliakalniai

Aukštupių piliakalnis 11 km Pagramančio piliakalnis 22 km
Naujininkų piliakalnis 21 km
Matiškių piliakalnis 18 km
Dapkiškių piliakalnis 12 km
Kiukiškių piliakalnis 23 km
Kreivėnų piliakalnis 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Meškininkų piliakalnis 34 km
Gilandžių piliakalnis 2 km
Vartūliškių piliakalnis 5 km
Opstainių II piliakalnis 9 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.187
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.62
  • Arvydas Asadauskas. 1992. Greižėnų plokštinis kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 87–89.
  • Asadauskas-Žvirblis A. 1992. Greižėnų plokštinis kapinynas // Nemuno delta. Tyrimai ir atradimai. Dauglaukis. Antras numeris, p. 9-10, 24-33.
  • Adalbertas Becenbergeris. 1900. Gräberfeld bei Greyszonen, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia. Königsberg. T. 21, p. 135–136.
  • Crome H. 1937. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. Juni. Heft 3, p. 124 (Nr. 1).
  • Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens // Prussia. 1938, p. 191.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p 137.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]