Gregor Mendel
Gregoras Johanas Mendelis vok. Gregor Johann Mendel | |
---|---|
Gimė | 1822 m. liepos 20 d. Hynčicės, Hradec Kralovės kraštas, Čekija |
Mirė | 1884 m. sausio 6 d. (61 metai) Brno, Čekija |
Veikla | vienuolis augustinas, genetikos pradininkas |
Vikiteka | Gregor Mendel |
Gregoras Johanas Mendelis (vok. Gregor Johann Mendel, 1822 m. liepos 20 d. Heincendorfas prie Odrau, dab, Vražne-Hynčicė, Čekija – 1884 m. sausio 6 d. Brno) – Austrijos vienuolis augustinas, genetikos pradininkas. Žinomas bitininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jo gimimo data nėra tiksliai žinoma. Jis pats nurodydavo liepos 22 d., tėvas nurodė liepos 20 d. 1834–1840 m. lankė Opavos licėjų, 1843 m. baigė Filosofijos institutą Olomouco universitete. Vienerius metus pabuvęs novicijumi 1844 m. tapo augustinų vienuoliu ir pradėjo teologijos studijas Brno mieste, kurias baigė 1848 m. Be sielovados dėstė žemės ūkio discipliną Brno Techikos Institute ir Znojno licėjuje, o 1851 m. – 1853 m. sutikus priorui studijavo gamtos mokslus Vienos universitete. 1854 m. vienuolyno sode pasisodino žirnių, kad galėtų tyrinėti paveldėjimo pasikeitimus. Mokslinius tyrimus atliko ir meteorologijos bei hidrogeologijos srityse. Be to, 1854 m. – 1867 m. dėstė gamtos mokslus Brno Technikos mokykloje, buvo kelių vietos mokslininkų draugijų ir žemdirbių organizacijų narys. 1868 m. buvo išrinktas Brno augustinų abatu ir veikė prieš antibažnytines iniciatyvas. 1881 m. tapo Brno hipotekos banko direktoriumi. Gyvas būdamas jis daug daugiau išgarsėjo meteorologiniais tyrimais, kurie buvo daug kartų publikuoti, o paveldėjimo tyrimai liko nepastebėti.
Suformulavo pagrindinius paveldėjimo dėsnius, atliko augalų kryžminimo tyrimus, daugiausia žirnių Pisum sativum, kurių rezultatus paskelbė 1865 m. per vietos mokslininkų posėdį Brno.[1]. 1866 m. išleido publikaciją Augalų kryžminimo tyrimai (vok. Versuche über Pflanzen-Hybriden).[2]
Jo atradimas nesusilaukė atgarsio; iki 1900 m. trys nepriklausomi mokslininkai Hugo de Vriesas, Carlas Corensas ir Erichas von Tšermakas patvirtino jo atradimus. Supaprastintai jie skamba taip:
Pirmasis Mendelio dėsnis (požymių vienodumo dėsnis) – kryžminant homozigotines tėvinės ląstelės formas, F1 kartos hibridai visi vienodi tiek pagal genotipą, tiek pagal fenotipą.
Antrasis Mendelio dėsnis (požymių išsiskyrimo dėsnis) – toliau kryžminant F1 kartos hibridus tarpusavyje, F2 kartoje palikuonys pagal fenotipą ir genotipą susiskirsto į grupes, kurių skaičius priklauso nuo to, pagal kelis požymius F1 kartos hibridai buvo heterozigotiniai.
Trečiasis Mendelio dėsnis (nepriklausomų požymių paveldėjimo dėsnis) – požymių paveldimumas vienas nuo kito nepriklauso, net jeigu tuos požymius lemiantys genai yra skirtingose homologinių chromosomų porose.
Mendelio tyrimai ir jų reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mendelio eksperimentai dabar atrodo paprasti, bet anksčiau, žemės ūkiui vystantis šimtmečiais, niekas nedarė tokių tyrimų ir neįvertino jų rezultatų. Mendelis naudojo žiedadulkes iš vienos „švarios“ linijos, kuriomis apdulkino piesteles iš kitos „švarios“ linijos, stengdamasis, kad požymiai kuo labiau skirtųsi, pavyzdžiui, sėklų ar žiedų spalva. Švarios linijos geltonų sėklų augalai, sukryžminti su švarios linijos žalios linijos augalais, davė vienodus palikuonis: su geltonomis sėklomis [1].
Tai buvo pastebėjimas, kuris sudomino Mendelį atlikti tolimesnius tyrimus. Pirmasis sugriovė mitą apie įvairių požymių paveldėjimą, nes visos sėklos atrodė kaip vienas iš tėvų ir nepasižymėjo jokiomis tarpinėmis savybėmis. Bet šios kartos geltonų sėklų sukryžminimas tarpusavyje davė tokį rezultatą: kitoje kartoje pasirodė ir geltonos, ir žalios sėklos.
Vadovaudamasis šiais tyrimais Mendelis nusprendė, kad paveldėjimo vienetai gali būti dviejų formų, ar, kaip pasakytume šiandien, alelių. Somatinė ląstelė paima vieną tokią alelių porą kiekvienai augalo daliai, nes kiekviena žiedadulkė ir kiaušialąstė turi po viena alelį kiekvienai daliai; dėl to zigotose ir somatinėse ląstelėse susidaro tokios kombinacijos:
- du aleliai, nulemiantys geltoną spalvą;
- vienas alelis, nulemiantis geltoną spalvą, ir vienas alelis, nulemiantis žalią spalvą;
- du aleliai, nulemiantys žalią spalvą.
Dominuojantis alelis nugali savo recesyvinį (užleidžiantį) tokios pačios dalies kitą požymį nešantį alelį. Geltoni žirniai gali atsirasti iš dviejų geltonų žirnių genų arba žalio ir geltono žirnio. Kad atsirastų žalia sėkla, turi būti du žali žirniai arba du heterozigotiniai geltoni žirniai.
Geltonos sėklos, Mendelio gautos pirmoje kartoje, atsirado iš dviejų spalvų sėklų. Kiekviena sėkla, nors ir buvo geltona, nešė du spalvų genus. Labai paprasta apskaičiuoti, kad šių heterozigotinių hibridų sukryžminimas duoda ¼ vien žalią, ¼ vien geltoną ir ½ su dviejų spalvų aleliais. Nesunku suprasti, kodėl antroje kartoje ¾ sėklų geltonos spalvos, o ¼ sėklų žalios.
Mendelio darbą Apie rūšių atsiradimą galima laikyti svarbiu indėliu į evoliucijos teoriją. Nors jo tyrimai buvo naudingi biologams, bet pradžioje jie buvo ignoruojami.
Tolimesni paveldimumo atradimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mendelio darbų svarbumas buvo pripažintas XX a. pradžioje. Augalų ir gyvūnų kryžminimasis buvo analizuojamas toliau. Daugeliu atvejų buvo sutikta su Mendeliu. Atrodė, kad paveldėjimo taisyklės labai paprastos, bet kuo daugiau buvo daroma bandymų, tuo daugiau buvo neaiškumų. Tai nekeičia to fakto, kad dabartinė genetika remiasi dviem Mendelio paveldėjimo dėsniais.
Gana greitai po Mendelio darbų pasirodė gana rimti jų kritikos darbai. Paaiškėjo, kad kai kurie elementai nėra nepriklausomi. Tai reiškia, kad yra požymių rinkiniai, kurie turi savybę pereiti iš kartos į kartą kartu. Kryžminant vaisines muses išskirtos keturios „visada pereinančios genų grupės”, atitinkančios keturias chromosomų grupes. Jei du genai būtų vienoje chromosomoje, jie perduodami kartu. Kuo genai yra arčiau vienas kito, tuo labiau jie vienas nuo kito priklauso.
Ši Mendelio taisyklių „korekcija“ bei Hugo de Vrieso mutacijų tyrimai tapo dabartinės genetikos pagrindu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ G. Mendelis 1865. Versuche über Pflanzen-Hybriden. Vorgelegt in den Sitzungen vom 8. Februar und 8. März 1865. Naturforschedenden Vereins, Brünn. (Originalus Mendelio pranešimas, perskaitytas mokslininkų draugijos posėdyje.)
- ↑ G. Mendelis 1866. Versuche über Pflanzen-Hybriden. Verhandlungen des naturforschenden Vereines, Abhandlungen, Brünn 4: 3-47.