Gražutė Čepaitė-Ragauskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gražutė Čepaitė-Ragauskienė (g. 1940 m. rugsėjo 9 d. Nuotekuose, Ukmergės apskr.) – Lietuvos dailininkė keramikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1968 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1968 m. dirba Keramikos meno centre (iki 1996 m. „Dailės“ kombinatas) Vilniuje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė dekoratyvinių indų (vazų komplektai „Kovas“, „Rūkas“, abu 1978 m.), kompozicijų („Geometrinių formų kompozicija“ 1976 m., „Kriauklės“ 1979 m., „Paukščiai“ 2000 m.). Kūriniai dažniausiai gamtinių formų, puošti deformuotais žiestais elementais. Derina lipdymą ir žiedimą, įvairiai apdoroja paviršių, skirtinga faktūra, angobai, glazūra, ypač dažnas aksomą imituojantis paviršius.

Nuo 1970 m. dalyvauja dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje.[1] Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1978 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lijana ŠatavičiūtėGražutė Čepaitė-Ragauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 303 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]