Gintaro stadionas (Kaunas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°55′19.72″ š. pl. 23°59′36.82″ r. ilg. / 54.9221444°š. pl. 23.9935611°r. ilg. / 54.9221444; 23.9935611

„Gintaro“ stadionas
Kauno Gintaro stadionas.JPG
Oficialus pavadinimas Kauno „Gintaro“ stadionas
Vieta Kaunas, Lietuva
Savininkas „Gintaro“ klubas
Kauno m. savivaldybė
Talpa
Nuomininkai Beisbolo klubas „Lituanica

Gintaro stadionas – įvairios pakirties stadionas, esantis Kaune, V. Krėvės pr. 112a. Šalia futbolo aikštės, už 150 m įrengta tarptautinius išmatavimų standartus atitinkanti beisbolo aikštelė. Stadione žaidžia daugkartinis Lietuvos čempionas Kauno beisbolo klubas „Lituanica“.[1][neveikianti nuoroda] Futbolo lauke žolės veja prižiūrėta, sėdimų vietų nėra, išlikę betoniniai buvusių žiūrovų tribūnų karkasai.

Stadionas plyti kelių profesinių mokyklų kaimynystėje. Tai buvęs profesinių mokyklų stadionas, kuriame buvo žaidžiamas futbolas, vyko lengvosios atletikos ir kitos varžybos. Sovietmečiu sporto bazę prižiūrėjo 4 žmonės. Šiuo metu profesinės mokyklos, pačios sunkiai išsilaikydamos, sporto aikštynams lėšų skirti neišgali. Nesaugomas stadionas seniai siaubiamas.

Statusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beveik 11 hektarų apleistame sklype Kauno miesto savivaldybės taryba yra palaiminusi modernaus sporto centro lengvaatlečiams ir kitų sporto šakų atstovams viziją. Tačiau nė nepradėtas įgyvendinti projektas – įšaldytas, seno stadiono likučiai dūla, sporto miestelio idėją jau keletą metų skandina buvusių žemės savininkų ambicijos ir nesibaigiantys teismų procesai.[2]

Apsispręsta teritoriją paimti visuomenės poreikiams. Dar vienas teismų maratonas prasidėjo, kai savivaldybė ilgam laikotarpiui panaudai perdavusi dalį minėtos teritorijos sumanė ją susigrąžinti iš sporto klubo „Gintaras“.

Ambicingas projektas, skambiai pavadintas „Kauno sporto miesteliu“, – beviltiškai įstrigęs. Sklypas buvo tapęs bešeimininkiu, nes sklypas buvo išregistruotas, jis netapo nei sporto klubo, nei valstybės nuosavybe.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]