Ginkluotųjų pajėgų teisės patarėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ginkluotųjų pajėgų teisės patarėjas – ginkluotųjų pajėgų teisininkas, teisės patarėjas; (valstybės) tarnautojas.

Vokietija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisės patarėjas vok. Rechtsberater, RB) – Bundesvero kariniuose vienetuose dirbantis patarėjas, teikiantis patarimus vadams teisės klausimais.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisės patarėjas – LR krašto apsaugos sistemoje tarnaujantis karys, civilinės krašto apsaugos sistemos statutinis tarnautojas, valstybės tarnautojas, įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsimokslinimą, turintis specialių žinių tarptautinių operacijų srityje, mokantis anglų kalbą ne žemesniu kaip antruoju lygiu pagal ND 6001 ir įtrauktas į kariuomenės vado patvirtintą Teisės patarėjų sąrašą bei kuriam pareiginiais nuostatais ar pareigybės aprašymu pavesta vykdyti numatytas funkcijas. Teisės patarėjas tiesiogiai pavaldus karinio vieneto vadui. Teisės patarėjų sąrašą tvirtina kariuomenės vadas Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo komisijos teikimu.

Statusą reglamentuoja Ginkluotųjų pajėgų teisės patarėjų koncepcija, parengta Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo komisijos siūlymu siekiant užtikrinti 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolo) 82 straipsnio nuostatų įgyvendinimą[1].

Funkcijos ir atsakomybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisės patarėjui keliamas pagrindinis uždavinys – patarti karinio vieneto vadui, kaip taikyti nacionalinės ir tarptautinės teisės normas, bei padėti užtikrinti jų laikymąsi dalyvaujant ginkluotame konflikte ir šiuo klausimu tinkamai instruktuoti ginkluotąsias pajėgas.

Teisės patarėjas atlieka šias funkcijas:

  • pataria karinio vieneto vadui šiais klausimais:
    • veiksmų pradžios taisyklės, jėgos panaudojimo teisiniai aspektai;
    • taikinių parinkimas;
    • operacinių planų atitikties ginkluoto konflikto teisės normoms vertinimas;
    • ginklų ir jų panaudojimo teisėtumas;
    • tarptautinės humanitarinės teisės aspektai, ypač dėmesį skiriant elgesio su karo belaisviais, sulaikytaisiais, sužeistaisiais, sergančiaisiais, civiliais ir pabėgėliais teisiniams aspektams;
    • karo lauko teismų steigimo ir funkcionavimo klausimai;
    • ginkluotų konfliktų jūroje teisė;
    • kiti su karinių operacijų planavimo ir vykdymo teisiniais aspektais susiję klausimai;
  • rengia, dalyvauja rengiant sutarčių, operacinio/taktinio lygmens tarptautinių tarpžinybinių susitarimų projektus bei organizuoja jų sudarymą pagal savo kompetenciją;
  • pagal kompetenciją rengia teisės aktų projektus;
  • dalyvauja pratybose ir jų planavimo procese, teikia pasiūlymus, konsultuoja įvairiais teisės klausimais bei rengia reikiamus teisinius pratybų dokumentus;
  • skleidžia informaciją, susijusią su nacionalinės ir tarptautinės teisės normomis, turinčiomis įtakos karinėms operacijoms:
  • atitinkamu lygiu pagal kompetenciją konsultuodamas karinių vienetų vadus;
  • teikdamas konsultacijas ir apmokydamas kitus ginkluotųjų pajėgų teisininkus, karius bei kariūnus;
  • organizuodamas daliniuose tarnaujančių karių tarptautinės humanitarinės teisės mokymą;
  • sprendžia klausimus dėl žalos atlyginimo atvejų teisės aktų nustatyta tvarka;
  • teisės aktų nustatyta tvarka imasi priemonių siekdamas užtikrinti įrodymų surinkimą ir teisingą procesinių veiksmų eigą;
  • dalyvauja ginkluoto konflikto vietoje organizuojamuose teisininkų susitikimuose.

Konkrečios teisės patarėjo funkcijos įtraukiamos į atitinkamo lygmens teisės patarėjo funkcijas atliekančio asmens pareiginius nuostatus ar pareigybės aprašymą.

Aukštesniame operacinio vadovavimo grandinės lygmenyje esantys teisės patarėjai koordinuoja žemesniame lygmenyje esančių teisininkų veiklą, susijusią su teisės patarėjų funkcijomis.

Už prieštaraujančių nacionalinės ir/ar tarptautinės humanitarinės teisės normoms patarimų davimą ar kitokį netinkamą pavestų ginkluotųjų pajėgų patarėjų funkcijų vykdymą teisės patarėjas atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Karinio vieneto vadui neatsižvelgiant į teisės patarėjo patarimus, pateiktus šiam atliekant priskirtas funkcijas, ir esant tikimybei, kad dėl to bus pažeistos nacionalinės ir/ar tarptautinės teisės normos, teisės patarėjas patarimus išdėsto raštu ir pateikia juos karinio vieneto vadui bei nedelsdamas apie tai praneša aukštesniajam vadui (viršininkui).


Rotacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo komisija, atsižvelgdama į Lietuvos kariuomenės Teisės skyriaus rekomendacijas ir remdamas patvirtintu teisės patarėjų sąrašu, sudaro ir nuolat atnaujina teisės patarėjų, kuriuos planuojama siųsti dalyvauti tarptautinėse operacijose, perspektyvinį preliminarų rotacijos planą.

Teisės patarėjo dalyvavimas tarptautinėje operacijoje turi būti užtikrinamas tuo atveju, jei Lietuvos karinės pajėgos yra tiesiogiai atsakingos už vadovavimą tarptautinei operacijai, taip pat atsižvelgiant į tarptautinės operacijos pobūdį, karinio vieneto dydį bei jo funkcijas.

Teisės patarėjų rengimo procesas yra tęstinis, t. y. teisės patarėjas privalo nuolat kelti kvalifikaciją ir atnaujinti įgytas žinias bei lavinti praktinius įgūdžius.

Teisės patarėjų rengimo procesas susideda iš šių pagrindinių elementų:

  • periodiškai rengiamų specializuotų kursų teisės patarėjams;
  • kvalifikacijos kėlimo seminaruose, kursuose, dvišalio bendradarbiavimo ir kituose panašaus pobūdžio renginiuose Lietuvoje bei užsienio valstybėse;
  • dalyvavimo karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose;
  • nuolatinio savarankiško kvalifikacijos kėlimo.
  • stažavimosi atitinkamose krašto apsaugos sistemos institucijose ir jų padaliniuose, koordinuojančiuose tarptautinių operacijų teisinius aspektus.

Remiantis sudarytu perspektyviniu preliminariu teisės patarėjų, kuriuos planuojama siųsti dalyvauti tarptautinėse operacijose, rotacijos planu bei siekiant užtikrinti nuolatinį teisės patarėjų kvalifikacijos kėlimą, į seminarus, kursus ir kitus panašaus pobūdžio mokymo renginius operacinės/taktinės teisės klausimais Lietuvoje bei užsienio valstybėse teisės patarėjai siunčiami dalyvauti prioriteto tvarka.

Po kiekvieno atitinkamo kvalifikacijos kėlimo renginio jame dalyvavę teisės patarėjai per vieną mėnesį kitiems teisės patarėjų funkcijas atliekantiems asmenims perteikia įgytas žinias ir informaciją, taip pat rengia ir pristato pranešimus aktualiomis temomis krašto apsaugos sistemos teisininkų organizuojamų renginių metu.

Teisės patarėjų rengimo procesą koordinuoja Lietuvos kariuomenės Teisės skyrius ir Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo komisijos pirmininkas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]